Savo ruožtu, Danija jau sandėliuoja daugiau nei 200 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinos dozių. Vien per gegužę šią šalį pasieks apie 325 tūkst. dozių. Europoje jau prasidėjo peštynės dėl danams nebereikalingų vakcinų. Susidomėjimą skiepai išreiškė ne tik Lietuva. Vakcinų panoro ir latviai, ir čekai.
Lietuva kreipėsi į Daniją su siūlymu perpirkti „AstraZeneca“ vakcinas. Praėjo savaitė – tyla, praėjo dvi – vis dar tyla. Pasirodo, kad Skandinavijos valstybė nė nesiteikė atsakyti į Lietuvos prašymą.
„Lietuva kreipėsi į Daniją siūlydama perimti jų nenaudojamas vakcinas, tačiau iki šiol atsakymo negavo. Todėl kol kas yra sudėtinga vertinti, ar Lietuvai pavyks įsigyti vakcinų iš Danijos“, – portalą lrytas.lt informavo sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Julijanas Gališanskis.
Ryžtą iš pradžių demonstravusi premjerė Ingrida Šimonytė šios savaitės pradžioje pripažino papildomus skiepų injekcijos iš danų nebesitikinti. Esą dėl „AstraZeneca“ vakcinų šuo metu Danijoje vyksta sudėtingos politinės diskusijos.
„Atsakymo negavo, bet, kiek žinau, ten yra jau tokios sudėtingos politinės diskusijos, kad aš vargiai tikėčiausi teigiamo atsakymo“, – žurnalistams sakė I.Šimonytė.
Taigi, kas šiuo metu sukasi danų galvose?
Nori ne parduoti, o mainytis
Žinoma, kad danų pinigai nedomina. Kovos prieš pandemiją būtinybė ima viršų, tad jie mieliau vakcinas ne parduotų, o iškeistų į kitų gamintojų skiepus.
Danijos sveikatos apsaugos ministras Magnusas Heunicke patvirtino, kad praėjusią savaitę užsimezgė tokios derybos.
„Čia ir dabar mums vis dar reikia saugių ir patvirtintų vakcinų. Šiuo metu tai yra „Pfizer“ ir „Moderna“, – vietos žiniasklaidai sakė M.Heunicke.
„Jei pavyktų susitarti dėl apsikeitimo sandorio su kitomis šalimis, kai mes jiems išsiųstume „ AstraZeneca“ skiepus ir mainais gautųme dalį jų „Pfizer“ vakcinų, tai, žinoma, mus domintų“, – pridūrė jis.
Jis neatskleidė šalių, su kuriomis Danija veda derybas.
„Dar per anksti pasakyti, ar mums pasiseks, bet tai tikrai mums būtų mus tenkinantis susitarimas“, – sakė M.Heunicke.
Pasak ministro, susidomėjimo galimybe perpirkti iš Danijos „AstraZeneca“ vakcinas buvo išties nemenkas. Politikas tai aiškino užsienio valstybių noru, kuo greičiau išsivaduoti iš pandemijos gniaužtų.
Ar danai galėtų skiepytis „AstraZeneca“?
Danijos valdžia taip pat svarsto „AstraZeneca“ vakciną nuo COVID-19 pasiūlyti savo piliečiams, kurie nesulaukia kitų skiepų ir sutiktų pasiskiepyti švedų bendrovės vakcina. Tačiau dėl to kyla papildomų problemų.
M.Heunicke praėjusią savaitę paprašė sveikatos priežiūros institucijų pateikti planą, kaip būtų galimą įgyvendinti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina, neįtraukiant jos į nacionalinę vakcinacijos kampaniją.
Sveikatos priežiūros tarnyba nenustatė, kad tokia schema turėtų „didelę reikšmę epidemijos kontrolei“, – rašoma institucijos paaiškinime parlamentui.
Individualaus pageidavimo skiepytis procesas būtų itin lėtas ir sudėtingas. Šeimos gydytojai kiekvieno asmens būklę privalėtų nuodugniai įvertinti, būtų privaloma atlikti išsamias, panorusių pasiskiepyti danų apklausas.
Be to vienoje vakcinos dėžutėje yra 100 dozių, kurios turi būti sušvirkštos per 48 valandas toje pačioje vietoje, todėl jų naudojimas atskirose šeimos gydytojų klinikose yra nepraktiškas.
Taip pat prireiktų atskiros sistemos, kuria naudodamiesi gydytojai galėtų individualiai registruoti pasiskiepijimo faktą ir dokumentuotų visus šalutinius poveikius, apie kuriuos praneša pacientai. Taigi, šis variantas yra sunkiai įsivaizduojamas.
Verta paminėti, kad Danija jau sutiko Vokietijai „paskolinti“ 55 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinos dozių. Jos skirtos su Danija besiribojančiam Šlėzvigo-Holšteino žemei. „Praėjus sutartam laiko periodui vakcinos dozės bus grąžintos Danijai“, – rašoma oficialiame pranešime.
Parengta pagal ELTA, Euronews.com ir thelocal.dk inf.
