Šalyje per parą atlikti 9527 molekuliniai (PGR) ir 7407 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 573,1 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,2 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 249 tūkst. 680 žmonių.
Koronaviruso skiepai ir onkologinės ligos: ką reikėtų žinoti sergantiesiems?
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 224 tūkst. 833 asmenys, deklaruoti 179 tūkst. 420 pasveikusiųjų. Statistiškai šiuo metu serga 15 tūkst. 960 asmenų, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 61 tūkst. 373.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, o ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3950 žmonių. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 7971 mirtis.
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 1223 COVID-19 pacientai, 138 iš jų – reanimacijoje.
Deguonis papildomai tiekiamas 1013 ligonių, 79 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 107 žmonės.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 249 tūkst. 680 žmonių.
Pagal deklaruojamus duomenis, tebeserga 61 tūkst. 373 užsikrėtusieji, tačiau statistiškai skaičiuojama, kad sirgti turėtų 15 tūkst. 960 asmenų.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3950 žmonių. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 7971 mirtis.
Spartūs vakcinavimo tempai švietimo sektoriuje
Nuo pirmadienio į mokyklas sugrįžtant abiturientams bei šalies savivaldybėms sprendžiant, ar sugrąžinti į kontaktinį ugdymą 5-11 klasių mokinius, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) atkreipia dėmesį, kad šiuo metu nuo COVID-19 paskiepyta maždaug 83 tūkst. švietimo įstaigų darbuotojų, iš kurių apie 36 tūkst. yra jau vakcinuoti dviem dozėmis.
„Švietimo įstaigų darbuotojų – 83 tūkst. pasiskiepijusių, iš jų 36 tūkst. – antrą kartą. Abiturientai – daugiau kaip 50 proc. pasiskiepijo, apie 5 proc. yra persirgę.
Antras skiepijimas jau prasidėjo“, – Eltai atsiųstame komentare penktadienio duomenis pateikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
ELTA primena, kad Ministrų Kabinetas nuo gegužės 3 d. nusprendė į mokyklas sugrąžinti abiturientus.
Taip pat trečiadienį vykusiame posėdyje Vyriausybė pritarė algoritmui, pagal kurį į mokyklas sugrįš 5-11 klasių mokiniai.
Į mokyklas mokinius nuspręsta sugrąžinti srautais, privalomai taikant šachmatinį mišraus ugdymo būdą, kai klasių srautai kas savaitę skirstomi kontaktiniam ir nuotoliniam ugdymui. Galutinį sprendimą dėl mokinių sugrąžinimo į mokyklas galės priimti pačios savivaldybės.
Vienos dozės – negana
Penktadienį mokslininkai pasidalijo naujausiu tyrimu, kuriame teigiama, kad vienos „Pfizer“ vakcinos nuo COVID-19 dozės nepakanka, kad žmogus būtų apsaugotas nuo naujų JAV dominuojančių viruso atmainų, išskyrus tuos, kurie jau buvo apsikrėtę koronavirusu.
Tai svarbu, nes vis daugiau amerikiečių apsisprendžia atsisakyti antrojo pakartotinio vakcinavimo.
Susiję straipsniai
Žurnalas „Science“ paskelbė tyrimą, kuriame palyginti kraujo mėginiai žmonių, niekada nesirgusių koronavirusu ir paskiepytų viena „Pfizer“ vakcinos doze su žmonių, kurie jau sirgo COVID-19 ir taip pat paskiepytų pirmą kartą.
Pirmųjų imunitetas prieš Jungtinių Karalysčių ir Pietų Afrikos viruso atmainas buvo daug mažesnis nei antrosios grupės.