Nuo gegužės 10 dienos planuojama visoje šalyje leisti skiepytis 55-erių ir vyresniems, nuo gegužės 17-osios – 45-erių ir vyresniems, nuo gegužės 24-osios – 35-erių ir vyresniems žmonėms. O jau nuo gegužės 31-osios bus pradėti skiepyti visi norintys vyresni nei šešiolikos metų žmonės.
„Nuo gegužės 10 d. mes startuotume su plačiosios visuomenės vakcinacija ir kiekvieną savaitę skiepijimas būtų atveriamas vis naujai amžiaus grupei. Tai reiškia, kad nuo gegužės 10 d. mes jau stengtumės būti vieningi visoje Lietuvoje ir visur sudarytume galimybes registruotis 55+ amžiaus grupės asmenims“, – po susitikimo su merais sakė A.Dulkys.
Ministras akcentavo, kad prioritetinių grupių sąraše esantys asmenys pasiskiepyti galėtų bet kada, kaip tai buvo daroma iki šiol. A.Dulkys išreiškė viltį, kad numatomas planas nepasikeis, bet pripažino, jog jo sklandus įgyvendinimas priklausys ir nuo to, kaip vakcinų gamintojams seksis laikytis numatytų skiepų pristatymo grafikų.
„Tikimės, kad gegužės 17 d. jau veiks bendra registravimosi sistema. Registruotis būtų galima spustelėjus savivaldybių svetainėse būsiančias tam tikras nuorodas ir koronastop.lt puslapyje. Visi keliai nuvestų į tą pačią sistemą. Taip pat veiktų vienas skambučių centro numeris – karštoji linija 1808“, – būsimo vakcinacijos proceso detales pasakojo A.Dulkys.
Centralizuotą vakcinacijos procesą organizuos pagrindinis sistemos tvarkytojas – Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis. Prie sistemos jau prisijungė 17 savivaldybių.
M. Sinkevičius: prašome persvarstyti du aspektus
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius tvirtino, kad Sveikatos apsaugos ministerija, visiems nubrėždama vienodas skiepijimo karteles, siekia pastatyti šalį į „vienu greičiu judantį vakcinavimo traukinį“, nes dabar kai kuriose savivaldybėse matomos tam tikros improvizacijos.
„Fundamentalus ministerijos tikslas buvo sulyginti ir Lietuvą pastatyti į vienu greičiu judantį vakcinavimo traukinį. Kitaip tariant, matėme ir tebematome įvairių improvizacijų: kai kas jau skiepija 45+, kai kas dar vargsta su 55+, kai kas – ir su dar vyresnių gyventojų grupėmis“, – sakė M.Sinkevičius.
Pasak jo, skiepijimo greičių suvienodinimas reikalingas tam, „kad nebūtų taip, jog Kalvarijoje viena amžiaus grupė skiepijama, Rietave – kita, Jonavoje ar Vilniuje – viskas dar kitaip“.
Tiesa, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas pažymėjo, kad susitikime savivaldybių merai ministerijos prašė atkreipti dėmesį į dvi problemas, kurios kelia klausimų prieš prasidedant masiniam gyventojų skiepijimui.
„Aišku, atsirado su aspektai, kurie galbūt ministerijos bus persvarstyti arba įvertinti. Vienas aspektas – Vilniaus problematika, nes Vilnius, kaip žinome, dėl prastos epidemiologinės situacijos, lovų užimtumo gavo papildomą vakcinų skaičių ir gal dalinai dėl to turėjo galimybę paankstinti skiepijimo grupes ir jau skiepija 45+.
Jeigu mes bandome Vilnių pastatyti į bendrą eilę, tai jie lyg atsiranda tokie neapibrėžti, nes jie jau dabar skiepija jaunesnius piliečius“, – kalbėjo M.Sinkevičius.
Antroji problema, anot jo, tai tarp gyventojų vis dar išliekanti nepopuliari „AstraZeneca“ vakcina. Tam, kad ja norėtų skiepytis daugiau gyventojų, savivaldybių merai siūlo ankstinti revakcinacijos čia vakcina procesus.
„Kitas dalykas, kuris buvo paliestas, ir ministerija, matyt, išgirdo merų pasisakymus iš apačios, kad mes tikrai turime rimtų iššūkių, siūlydami arba įkalbindami gyventojus pasiskiepyti būtent visiems žinomo vieno gamintojo vakcina, kuri yra tikrai nepopuliari, nepriklausomai, ar organizuojamos „gyvos“ eilės.
Merų lūkestis iš apačios – revakcinacijai naudoti galbūt trumpesnį terminą, nei dabar numatytas 12 savaičių terminas“, – pastabas išsakė M.Sinkevičius.
„Jeigu kuro nėra, tai su mašina kažin kur nepalėksi“
Paklaustas, ar, jo manymu, masinė vakcinacija Lietuvoje pradedama ne per vėlai, matant kitų savivaldybių pavyzdžius, kurios jau leidžia skiepytis visiems norintiems arba amžiaus kartelę yra nuleidusios itin žemai, M.Sinkevičius atsakė – lenktyniaujant su mašina, kurioje nėra kuro, toli nepalėksi.
„Visuotinė vakcinacija, matyt, pagrinde priklauso nuo vakcinų kiekio. Čia galime lenktyniauti, bet jeigu kuro nėra, tai su mašina kažin kur nepalėksi. Pagal vakcinų tiekimą, tas masinės vakcinacijos terminas bus arba gegužės gale, arba birželio pradžioje. Įjungti tikrą skiepijimo konvejerį galima tik turint pakankamą kiekį vakcinų“, – įsitikinęs jis.
O tas savivaldybes, kurios nesilaiko bendros ministerijos tvarkos ir pačios nusistato savo skiepijimo taisykles, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas įvardijo kaip nesiektiną pavyzdį.
„Manau, kad mums visiems ir visai valstybei tai nėra siektinas pavyzdys. Jeigu tu matai, kad vienoje teritorijoje vyksta kažkokios akcijos savotiškos, arba vakcinavimo improvizacijos – ar amžiaus prasme, ar atvesk senolį ar dar kažką, tai ta sistema tampa nebe sistema, o 60 skirtingų vakcinavimo logikų ir sistemų“, – kritikavo M.Sinkevičius.
Tačiau A.Dulkys sakė neketinantis reikalauti savivaldos atstovų atsakomybės už padarytus skiepijimo tvarkos pažeidimus. „Mes kaip valstybė tikrai nepasieksime galutinio rezultato, jei savo energiją sutelksime į besaikę kontrolę, ginčus, tyrimus, aiškinimusis tuo metu, kai svarbu yra vakcinuoti ir gelbėti žmonių gyvybes“, – sakė ministras.
A.Dulkys sakė apgailestaująs, kad nuo pat skiepijimo kampanijos pradžios nebuvo galima pasitelkti vieningos vakcinacijos sistemos, kuri būtų garantavusi vienodą tvarką ir lygias galimybes pasiskiepyti visiems šalies gyventojams, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena.
Priimename, kad dalis šalies savivaldybių surengė ir rengia skiepijimo akcijas, kuriomis nebuvo laikomasi ministerijos nustatytos prioritetinių grupių tvarkos. Marijampolėje jau skiepyti į vakcinacijos punktą senjorus atvežę artimieji, Pakruojis, Rietavas ir Raseiniai „AstraZeneca“ vakciną jau siūlo visiems jos panorusiems pilnamečiams.
Kodėl lietuviai nenori „AstraZeneca“ vakcinos?
Ministras pripažino suprantantis, kad numatomo plano laikomasi bus ne visada, skiepijimo tempas atskirose savivaldybėse skiriasi jau dabar. Todėl reikės taikytis prie konkrečios situacijos.
„Masinis procesas atskleidė daugybę ydų. Ir tas, kurios yra e.sveikatoje, ir žmonės (...) nebūtinai visuomet elgiasi taip, kaip mes įsivaizduojame excel lentelėse. Tikėtis, kad mes įvesime labai griežtas taisykles, kad tai veiks kaip laikrodis... Reikia pripažinti, kad tai padaryti yra neįmanoma“, – paaiškino A.Dulkys.
Todėl, pasak jo, vieningas planas pristatomas tam, kad būtų jaučiamas bendras vakcinacijos ritmas. Be to, paklaustas, ar nereikėtų sutrumpinti pertraukos tarp „AstraZeneca“ vakcinos dozių, A.Dulkys išreiškė abejonė, ar ilgas imunizacijos procesas yra tikroji lietuvių nenoro skiepytis šia vakcina priežastis.
„Manau, kad reikės gyvenimo praktikoje pasitikslinti, kaip ten iš tikrųjų yra su „AstraZeneca“ 12 savaičių laikotarpiu. Ar tikrai tai yra pagrindinė priežastis, kodėl mes ja nenorime skiepytis. Puikiai žinome pagal apklausas ir mus pasiekiančią informaciją, kad labai noriai visi skiepijasi „Pfizer“ vakcina ir kol jos yra, „AstraZeneca“ skiepijasi mažiau“, – pastebėjo ministras.
Todėl keisti rekomendacijos dėl 12 savaičių skiepijimo kurso jis neplanuoja, tačiau neatmetė, kad šis sprendimas ateityje gali būti persvarstytas. Gamintojui rekomenduojant revakcinaciją „AstraZeneca“ vakcina atlikti po 4–12 savaičių, šiuo metu Lietuvoje gyventojai įprastai skiepijami išlaikant ilgiausią įmanomą tarpą tarp skiepų.
A.Dulkys: jaučiuosi kaip Odisėjas
A.Dulkys pripažino iš merų jaučiantis nuolatinį „pozityvų spaudimą“ suteikti leidimą skiepyti jaunesnius gyventojus, nes esą visi norintys tai padaryti vyresni tai jau padarė, bet ministerija siekia platesnės senjorų imunizacijos.
Pagundą nusileisti merų prašymams A.Dulkys palygino su iš antikinių mitų žinomų sirenų vilionėmis. Pats ministras šioje situacijoje jaučiasi kaip Odisėjas.
„Mes kaip Odisėjas, kuris bijojo, kad tų sirenų balsus išgirdus pristigs valios atsilaikyti jų dainoms. Jis prisirišo prie laivo stiebo ir stengėsi praplaukti. Aš su komanda irgi kartais taip jaučiuosi. Mes prisirišome save prie stiebo ir tų balsų „leiskite, leiskite, leiskite“ negirdime.
Ta tema plėtojama jau ne vieną savaitę. Ir ministerija, ir aš asmeniškai esame dėl to kritikuojami, bet faktas, kad per tą laiką kiek tūkstančių žmonių šitose prioritetinėse grupėse dar buvo paskiepyti, nors mane tikino, kad jau nebėra kam skiepytis, kad jie neateis.
Pasirodo, įdėjus pastangų prioritetinėse grupėse vis tiek atsiranda norinčių“, – savo užsispyrimą teisino ministras.
Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuva iš viso yra gavusi 1 mln. 250 tūkst. 555 vakcinos dozes, visos jos pristatytos į vakcinavimo centrus, kuriuose panaudotos 1 mln. 39 tūkst. 32 dozės.
Trečiadienio duomenimis, kol kas nepanaudotos buvo 211 tūkst. 523 vakcinos dozės. Pirmąją vakcinos dozę yra gavę 25,5 proc. gyventojų, antrąja paskiepyti apie 11,7 proc. gyventojų.
