„Kol kas šia informacija dar negalime dalintis, bet šis klausimas yra nepamirštas ir šiuo klausimu yra kalbamasi“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė.
Danija balandžio viduryje tapo pirmąja Europos Sąjungos šalimi, nusprendusia visiškai nebenaudoti „AstraZeneca“ vakcinos.
Šalis sprendimą priėmė dėl įtariamo reto, bet rimto šalutinio poveikio, nepaisant Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos vaistų agentūros rekomendacijų tęsti skiepijimą šia vakcina.
J. Grebenkovienė apie „Vaxzevria“ vakciną: skiepijimo nenutrauksime, laukiame naujų dozių
Lietuva tuomet buvo tarp kelių šalių, kurios išreiškė norą perimti vakciną, tačiau premjerė Ingrida Šimonytė sakė, jog nėra aišku, į kokius kiekius galėtų pretenduoti Lietuva ir kaip Danija nuspręs juos padalinti.
Europos vaistų agentūra balandžio pradžioje pareiškė, kad neįprastų kraujo krešulių susidarymas turėtų būti pažymėtas kaip „labai retas“ „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso šalutinis poveikis.
Anot agentūros, „AstraZeneca“ vakcinos nauda didėja su skiepijamų asmenų amžiumi ir prastėjant epidemiologinei situacijai šalyse. Todėl jaunesnių – 20–29 ir 30–39 metų – žmonių skiepijimas šia vakcina gali būti persvarstytas atsižvelgiant į sergamumą šalyje, gydymą ligoninėse ir kitų vakcinų prieinamumą.
SAM šį ketvirtadienį nusprendė ir toliau šia vakcina skiepyti visus pilnamečius gyventojus.
Pirmadienį Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė pranešė, kad Lietuvoje registruoti pirmieji du neįprastų kraujo krešulių atvejai žmonėms, paskiepytiems „AstraZeneca“ vakcina.
Vaistų kontrolės tarnybos atstovė taip pat teigė, kad balandį registruoti dar keli trombozės atvejai.
Susiję straipsniai
