Spalviniame sergamumo žemėlapyje Neringos savivaldybė antradienį nusidažė žalia spalva, reiškiančia, kad šis rajonas įžengė į viruso valdymo A scenarijų.
Būtent Neringos savivaldybė yra absoliuti lyderė vakcinacijos nuo COVID-19 srityje. Bent vieną skiepo dozę gavo 71,8 proc. gyventojų. Antroje vietoje Birštono savivaldybė – 51,5 proc. Palyginimui: visos Lietuvos vidurkis – 36,4 proc.
Dar 6 savivaldybės sergamumo žemėlapyje yra nuspalvintos įvairių atspalvių geltona spalva, reiškiančia, kad jose naujų susirgimų skaičius per 2 savaites nesiekia 100 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Tai Šilalės rajono, Birštono, Telšių, Rokiškio, Biržų ir Klaipėdos rajonų savivaldybės. Naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų per 2 savaites šiose savivaldybėse atitinkamai yra 47, 74, 77, 87, 90, 99.
Dar 52 savivaldybės pavaizduotos raudona spalva, reiškiančia, kad sergamumas jose 100-500 naujų atvejų per 2 savaites 100 tūkst. gyventojų.
Ir tik viena Ukmergės rajono savivaldybė dar „neišbrido“ iš juodosios zonos. Sergamumas joje – 581 naujas atvejis per 2 savaites 100 tūkst. gyventojų.
Kaip skelbia Statistikos departamentas, Lietuvoje naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, šiuo metu siekia 282,3 atvejo.
Praėjusią parą, pirmadienį, Lietuvoje patvirtinta 375 nauji koronaviruso atvejai.
Mažėja viruso protrūkių
Naujų koronavirusinės infekcijos atvejų Lietuvoje mažėjant ir pandemijos pagreičiui svariai slobstant, kelias pastarąsias savaites stebima, jog traukiasi ir aktyvių infekcijos protrūkių skaičius. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys rodo, jog per pastarąsias tris savaites aktyvių protrūkių sumažėjo trečdaliu – nuo 448 gegužės viduryje iki 331 paskutinę gegužės savaitę, rašoma antradienį išplatintame NVSC pranešime.
NVSC gyd. epidemiologės Daivos Razmuvienės teigimu, specialistų fiksuojamos tendencijos nuteikia optimistiškai. Be to, anot jos, prasidėjusi masinė vakcinacija kaip tik šiuo metu gali tapti esminiu lūžiu suvaldant gyvenimą paralyžavusią pandemiją.
„Simboliška, kad masinę vakcinaciją pradėjome pavasario ir vasaros sandūroje. Viliuosi, kad tai taps diena, kuri jau visai netrukus leis kalbėti apie dar didesnius teigiamus pokyčius koronavirusinės infekcijos protrūkių žemėlapyje. Kviečiu visus pasitikėti mokslo pasiekimais, pasiskiepyti ir paraginti tai padaryti artimuosius, draugus, kaimynus.
Dabar tik nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, kaip greitai apie šią pandemiją galėsime kalbėti kaip apie istoriją vėl be baimės susitikę su artimaisiais, keliaudami ir besimėgaudami gyvenimu. Įkvėpkime vieni kitus geraisiais pavyzdžiais“, – cituojama D. Razmuvienė.
Teigiami poslinkiai
Praėjusią savaitę Lietuvoje daugiau nei penktadaliu sumažėjo aktyvių protrūkių, registruotų ugdymo įstaigose. Jų epidemiologai užfiksavo 98, kai savaitę prieš tai –126. Specialistų vertinimu, situacija ugdymo įstaigose stabilizavosi ir šiuo metu gerėja, lyginant su laikotarpiu prieš tai.
Taip pat 21-ąją metų savaitę kone 40 proc. sumažėjo ir aktyvių protrūkių maisto pramonės įmonėse. Jų paskutiniąją gegužės savaitę registruota 15, kai savaitę prieš tai – 24. Šiuo metu turimais duomenimis, šie protrūkiai nėra siejami su viešojo maitinimo paslaugas teikiančiomis įstaigomis, kurioms, sušvelninus karantino režimą, leista atnaujinti veiklą.
Be to, praėjusią savaitę stebima, jog toliau nuosekliai mažėja aktyvių koronavirusinės infekcijos protrūkių siuvimo įmonėse, kuriose itin reikšmingas koronavirusinės infekcijos plitimas fiksuotas kovo mėnesio pabaigoje.
Taip pat teigiamos tendencijos paskutiniąją gegužės savaitę stebimos gamybos ir statybos sektorių įmonėse, kuriose epidemiologai fiksavo mažiau aktyvių COVID-19 ligos protrūkių, lyginant su savaite prieš tai.
Tuo metu, praėjusios savaitės pabaigoje nežymus aktyvių protrūkių prieaugis registruotas prekybos, baldų gamybos, paslaugų ir transporto bei logistikos įmonėse. Vertinama, kad protrūkių prieaugis siekė nuo kelių iki 10-ies procentų.
Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuotas 331 aktyvus COVID-19 ligos protrūkis, kai savaitę prieš tai – 386 protrūkiai, 19-ąją metų savaitę – 448 protrūkiai.
NVSC primena, kad protrūkis – tai staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ir (ar) ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.
