Praėjusią parą šalyje nustatyta 215 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė septyni žmonės, pasveiko – 964 asmenys, antradienį pranešė Statistikos departamentas.
Šalyje atlikti 9826 molekuliniai (PGR) ir 7980 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 180,6 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 1,7 procento.
Koronaviruso statistika gerėja – ar birželis bus paskutinis karantino mėnuo?
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 276 tūkst. 759 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 260 tūkst. 873 asmenys, deklaruoti 210 tūkst. 327 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 5948 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 56 tūkst. 494.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, o ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4317 žmonių. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 8723 mirtys.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 556 COVID-19 pacientai, iš jų 70 – reanimacijoje
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 556 COVID-19 pacientai, 70 iš jų – reanimacijoje, antradienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis papildomai tiekiamas 453 ligoniams, 48 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 29 žmonės.
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 60–89 metų žmonės
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė septyni žmonės, jiems buvo nuo 60 iki 89 metų, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Po tris mirusiuosius priklausė 60–69 ir 70–79 metų grupėms, vienam mirusiam žmogui buvo nuo 80 iki 89 metų.
Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4317 žmonių. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 8723 mirtys.
Daugiausia mirusiųjų nuo COVID-19 – 1548 žmonės – priklausė 80–89 metų grupei. Aštuoniems mirusiems žmonėms buvo nuo 20 iki 29-erių.
Praėjusią parą paskiepyta beveik 21 tūkst. žmonių
Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 6714 žmonių, antrą – 14 tūkst. 126, antradienį skelbia Statistikos departamentas.
Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepytas 1 mln. 120 tūkst. 111 asmenų, abiem – 678 tūkst. 83.
Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 52,8 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 67,2 proc. – 75–79 metų gyventojų, 69,1 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 67,3 proc. – 65–69 metų gyventojų.
55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 53,4 proc., 45–54 metų grupėje – 46,1 proc., 35–44 metų grupėje – 43,5 proc., 25–34 metų grupėje – 34,8 proc. gyventojų. Jauniausiųjų grupėje paskiepyta 31,3 proc. žmonių.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 40,1 proc. žmonių.
Iš viso Lietuva yra sulaukusi 2 mln. 97 tūkst. 785 skiepų dozių, visos jos pristatytos į vakcinavimo centrus. Čia sunaudotos 1 mln. 798 tūkst. 194 dozės.
Kol kas nepanaudota beveik 300 tūkst. dozių.
Prašo budrumo
Premjerė Ingrida Šimonytė džiaugiasi sumažėjusiu naujų koronaviruso atvejų skaičiumi, bet ragina gyventojus ir institucijas neprarasti budrumo.
„Noriu pasidžiaugti, kad vakar kirtome ribą tarp tamsiai raudonos ir vidutiniškai raudonos zonos, to turbūt nebuvo pusę metų, matyt, paskutinį kartą rudenį buvo atvejų skaičius toks mažas“, – per Vyriausybės posėdį pirmadienį sakė I. Šimonytė.
„Tuo pačiu praėjusią savaitę labai sėkmingai atrodė skiepijimo tempai ir net savaitgalis buvo sėkmingas, komplimentai ministerijai ir savivaldybėms. Jei tokį tempą palaikysime ir toliau, žmonės turės daug galimybių, ne tik pasų, bet ir galimybių netolimu metu, tik labai svarbu, kad neprarastume nei budrumo, nei tempo“, – pažymėjo premjerė.
Eilė prie skiepijimo centro
Vilniaus miesto savivaldybei paskelbus apie galimybę pasiankstinti antrąją „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso dozę, prie vakcinavimo centro „Litexpo“ parodų rūmuose pirmadienio rytą buvo nusidriekusi didžiulė žmonių eilė, laukiantiems dalijamas vanduo.
Kaip BNS informavo Vilniaus mero atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius, apie 10.30 val. laukiančiųjų gyvoje eilėje galėjo būti iki tūkstančio, su jais kartu stovėjo ir užsiregistravusieji skiepams iš anksto.
„Situacija stabilizavosi, eilės buvo atskirtos, iš anksto užsiregistravusiųjų eilės praktiškai neliko“, – teigė K. Vaitkevičius.
Prieš vidurdienį laukiančiųjų gyvoje eilėje dar buvo iki 200 žmonių.
Pasak K. Vaitkevičiaus, eilės susidarė savivaldybei pakvietus visus norinčiuosius pasiankstinti revakcinaciją „AstraZeneca“ vakcina į gyvą eilę, bet nesitikėta, kad atsiras tiek daug norinčių.
Jo teigimu, laukiantiesiems dalytas vanduo, vienas žmogus eilėje nualpo.
Kaitroje laukiantys skiepų žmonės buvo atsinešę vandens ir patys, kai kurie jų nuo saulės slėpėsi su savo skėčiais.
Susiję straipsniai
Vakcinų siunta
Lietuvą pasiekė 25-oji „BioNTech“ ir „Pfizer“ gamintojo vakcina nuo COVID-19, atvežta 141 tūkst. 570 „Comirnaty“ vakcinos dozių, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.
Nauja siunta bus paskirstyta savivaldybėms atsižvelgiant į nepaskiepytų gyventojų skaičių ir skiepijimo tempą. Taip pat daugiau vakcinų skiriama toms savivaldybėms, kuriose fiksuojamas didžiausias sergamumas COVID-19 liga.