Rinktinės kapitonas žaibiškai ėmėsi pačių svarbiausių veiksmų – suteikė be sąmonės esančiam rinktinės draugui pirmąją pagalbą, dar iki pribėgant rinktinės medikams. Tiesiog gatvėje sustreikuoti gali ir jūsų artimojo arba atsitiktinio praeivio širdis. Pirminio gaivinimo žinios ir įgūdžiai padeda nepasimesti situacijoje, kai ant gyvybė kabo ant plauko.
Įvertinkite situaciją
Pirmosios pagalbos teikėjas turi atpažinti pavojingą būklę ir greitai priimti teisingus sprendimus. Ją nustatyti padeda išoriniai požymiai – tai neįprastas garsas, išvaizda, kvapas ir elgsena.
Užtikrinkite nukentėjusiojo saugumą, pasirūpinkite, kad aplinkui jį nebūtų aštrių daiktų į kuriuos jis galėtų susižaloti.
Atlikite pirminį asmens būklės įvertinimą:
Jei reaguoja: išsiaiškinkite kas atsitiko, pasiteiraukite, kokius simptomus asmuo jaučia ir, jei įmanoma, suteikite pagalbą, reguliariai vertinkite jo būklę.
Jei nereaguoja: kvieskite pagalbą, atverkite kvėpavimo takus, atlošdami galvą ir pakeldami žandikaulį už smakro. Laikydami atvirus kvėpavimo takus, vertinkite kvėpavimą žiūrėdami, klausydami ir jausdami ne ilgiau kaip 10 sek. Stebėkite krūtinės judesius, klausykite kvėpavimo garsus, jauskite oro srovę ant savo skruosto. Nukentėjusysis gali kvėpuoti labai silpnai arba nereguliariai, lėtai ar triukšmingai. Nevertinkite tokio kvėpavimo kaip normalaus. Jei kyla nors mažiausia abejonė ar kvėpavimas yra normalus, vertinkite jį kaip sutrikusį.
Įsidėmėkite, kad nukentėjusiojo gyvybines funkcijas būtina įvertinti labai greitai! Po 4-7 min. baigiasi klinikinė organizmo mirtis ir prasideda biologinė mirtis.
Jei kvėpavimas sutrikęs ar išnykęs
1. žingsnis. Paprašykite ką nors paskambinti GMP Nr.112 ir, jei įmanoma, atnešti automatinį išorinį defibriliatorių.
2. žingsnis. Pradėkite atlikti krūtinės paspaudimus: atsiklaupkite šalia nukentėjusiojo šono;
– vienos rankos delno pagrindą padėkite nukentėjusiajam krūtinkaulio centre (spenelių lygyje);
– antros rankos delno pagrindą uždėkite ant pirmosios rankos;
– krūtinkaulį spauskite gilyn apie 5–6 cm statmenai link stuburo. Rankos turi būti ištiestos. Nespauskite pilvo ar krūtinkaulio apatinio galo;
– per minutę paspauskite krūtinkaulį 100 kartų (bet ne daugiau kaip 120 k/min.);
– paspaudimo ir atleidimo trukmė turi būti vienoda.
3. žingsnis. Derinkite krūtinės ląstos paspaudimus su įpūtimais:
– po 30 paspaudimų dar kartą atverkite kvėpavimo takus, atlošdami galvą ir pakeldami smakrą, ir dviem pirštais užspausdami nukentėjusiojo nosį. Dėl higienos ir užkrečiamų ligų, ant veido uždėkite servetėlę, tvarsliavos ar kokį nors audinį;
– apžiokite nukentėjusiojo burną ir du kartus atlikite efektyvius 2 įpūtimus, stebėdami kylančią krūtinę. Du įpūtimai neturi užtrukti ilgiau kaip 5 sek.;
– rankas vėl teisingai uždėkite ant nukentėjusiojo krūtinkaulio ir atlikite 30 krūtinės paspaudimų;
– tęskite krūtinkaulio paspaudimus ir oro įpūtimus santykiu 30:2;
– tarp oro įpūtimų ir krūtinkaulio paspaudimų turi užtrukti ne ilgiau kaip 5 sek.
PASTABA: jei gaivinama dviese, gelbėtojai turėtų keistis kas 2 minutes, pradedant nuo krūtinkaulio paspaudimų.
Įsidėmėkite, kad pradinis gaivinimas, atliekant tik krūtinės paspaudimus, rekomenduojamas:
– jei nemokate ar nesaugu atlikti įpūtimų, atlikite tik krūtinkaulio paspaudimus;
– jei atliekami tik krūtinės ląstos paspaudimai, jų dažnis turėtų būti ne mažiau kaip 100 k/min. (ne daugiau kaip 120 k/min.);
– krūtinkaulio paspaudimai svarbesni, kad kraujyje esantis deguonis patektų į smegenis.
Gaivinimas tęsiamas tol, kol:
– atvyksta kvalifi kuota pagalba;
– atsistato kvėpavimas ir kraujotaka;
– iškyla tiesioginė grėsmė gaivintojo gyvybei.
4. Žingnis. nukentėjusiajam atsigavus:
– jei atsistatė nukentėjusiojo kvėpavimas ir kraujotaka, paguldykite jį į stabilią šoninę padėtį;
– būtinai nukentėjusįjį apklokite;
– nepalikite be priežiūros, reguliariai tikrinkite jo sąmonę, kvėpavimą.
Atgaivintas ligonis turi būti visada gabenamas į gydymo įstaigą.
Parengta pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro inf.
