„Turbūt nei viena šalis neišvengs ketvirtosios viruso bangos. Klausimas, kokia didelė ji bus. Viskas priklausys nuo to, kaip aktyviai žmonės pasiskiepys dabar. Imunitetas susidaro per maždaug mėnesį nuo pirmojo skiepo.
Jeigu dabar visi mobilizuotumėmės ir priimtume sprendimą pasiskiepyti, tai leistų mums pasiruošti rudeniui“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Lukas Galkus.
Kaip pavyzdį jis pateikė Jungtinės Karalystės situaciją. Ten ligos atvejų skaičai dėl Delta atmainos jau pašoko, bet hospitalizacijų ir mirčių skaičiai išlieka sąlyginai maži.
SAM vyriausiasis specialistas: jau organizuojame darbuotojų skiepijimą įmonėse
„Viskas yra vien dėl to, nes didelė gyventojų dalis pasiskiepijo. Čia matysime, kaip tas augantis sergamumas Lietuvoje turės įtaką gyventojų atsigulimui į ligonines ir mirtims.
Visi priimami ribojimai ir sprendimai remsis į tai, kaip užsipildys ligoninės ir kiek mūsų gyventojų, deja, numirs. Jeigu pasiskiepys daug gyventojų, ta banga bus mažesne negu buvo galima tikėtis“, – prognozavo SAM specialistas.
Kodėl dalis gyventojų nenori skiepo?
Daugiausia gyventojų paskiepijusios mažosios Lietuvos savivaldybės: Birštonas, Neringa. Prasčiausiai sekasi Rytų, daliai Vakarų Lietuvos savivaldybių – Šalčininkams, Vilniaus rajonui, Visaginui, Klaipėdos miestas ir rajonas, Plungė, Skuodas, Kretinga. Čia paskiepyta vos kiek daugiau nei trečdalis gyventojų.
Tačiau L.Galkus nemano, kad vietinę valdžią vertėtų kaltinti dėl nesėkmingos vakcinacijos programos. „Visos savivaldybės deda maksimalias pastangas, kad tie skiepai būtų, kiek įmanoma, arčiau mūsų gyventojų. Važiuojama pas žmones, vyksta akcijos, įtraukiamos įmonės“, – tvirtino specialistas.
Pasak jo, nenorą skiepytis greičiau nulemia gyventojų kultūrinė aplinka. Lietuvos gyventojų motyvaciją skiepytis arba to nedaryti atskleidžia ir apklausų duomenys.
„Kai kur gyventojai mažiau pasitiki kompetetingų institucijų rekomendacijomis skiepytis. Jie nori vakcinų, kurios nėra registruotos mūsų šalyje ir Europos Sąjungoje. Būtent dėl šių priežasčių tose savivaldybėse tokių gyventojų yra daugiau. Todėl jose skiepijimo tempas yra lėtesnis“, – paaiškino L.Galkus.
Anot jo, tarp lietuvių paklausiausia išlieka „Pfizer“ vakcina, žmonės noriau skiepijasi „Janssen“ vakcina. Šį skiepą žmonės renkasi, nes pakanka vienos jo dozės. Mažiau populiarios „AstraZeneca“ ir „Moderna“ vakcinos. Tiesa, pastarosios veikio principas panašus į „Pfizer“ skiepo. L.Galkus svarstė, kad mažesnio gyventojų susidomėjimo „Moderna“ skiepas susilaukia dėl kuklesnio jam skiriamo dėmesio viešojoje erdvėje.
Teks sunaikinti ir daugiau vakcinų
Vilniaus miesto savivaldybė priversta sunaikinti apie 5 tūkst. laiku nepanaudotų ir pragaliojusių „Moderna“ vakcinos dozių.
L.Galkus pripažino, kad skiepų likutis išties nemažas. Apie 750 tūkst. vakcinos dozių saugomos ministerijai pavaldžių institucijų šaldikliuose. Dar apie 160 tūkst. jau paskirstyta vakcinacijos centruose, jas sunaudoti būtina per mėnesį nuo skiepų atšildymo.
Specialistas sakė neatmetantis galimybės, kad panašios situacijos, kai nemaži skiepų kiekiai pasmerkiami utilizacijai, gali pasikartoti.
„Tos situacijos, turbūt, ir ateityje susidarys dėl pasibaigusio vakcinų tinkamumo naudoti laiko. Tas nutiko Vilniuje. Vakcina buvo pristatyta birželio viduryje. Savivaldybė dėl vangaus gyventojų skiepijimosi nesugebėjo jų sunaudoti per 30 dienų“, – paaiškino L.Galkus.
Jis patikino, kad SAM savivaldybėms pristatyti stengiasi tokius skiepų kiekius, kokius jos galėtų sunaudoti.
Susiję straipsniai
Specialisto tikinimu, vakcinaciją suaktyvinti siekiama, gerinant skiepų prieinamumą. Vakcinuoti savo darbuotojus kviečiamos didžiosios šalies įmonės, po šalį keliauja mobilios brigados, savivaldybės organizuoja įvairias akcijas.
Skiepai taip pat grįžta į šeimos gydytojų kabinetus. „Stengiamės, kad pirminiame lygyje, pas šeimos gydytojus, taip pat atsirastų tie skiepai ir gyventojai pasikonsultavę su šeimos gydytoju galėtų būti įtikinti pasiskiepyti čia ir dabar“, – dėstė L.Galkus.