Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 176 nauji koronaviruso atvejai. Tai didžiausias naujų atvejų skaičius nuo birželio 11 dienos.
Šeštą parą iš eilės mirčių nefiskuota. Per parą pasveikusiųjų statistiką papildė 47 žmonės. Antradienį atliktas 5 831 PGR tyrimas dėl įtariamo koronaviruso.
Iš viso Lietuvoje koronavirusu užsikrėtė 280 093 žmonės. Šiuo metu serga 1 019, o iš viso pasveikę laikomi 268 429 žmonės.
14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 39,3, teigiamų diagnostinių testų dalis per parą ūgtelėjo iki 1,4 procento.
Antradienį vakcinos dozės iš viso sulaukė 11 355 žmonės: pirmuoju skiepu džiaugėsi 6 988 žmonės, antruoju – 4367.
Iš viso pilnai vakcinuotų žmonių mūsų šalyje – 1 188 470.
Per pastarąją parą į ligoninę paguldyti 8 koronavirusu užsikrėtę asmenys. Iš viso šiuo metu šalies ligoninėse gydomi 62 žmonės, 9 iš jų – reanimacijoje.
Į Jūros šventę nepasiskiepijusių nekviečia
Klaipėdoje prastėjant epidemiologinei situacijai, savaitgalį rengiamos Jūros šventės atšaukti neketinama, sako uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.
„Jūros šventė turi įvykti, tačiau tikrai nelaukiame joje nepasiskiepijusių žmonių – tų žmonių, kurie kelia grėsmę ir sau, ir kitiems“, – BNS antradienį sakė miesto vadovas.
„Kad ją atšauktume ar atidėtume, turėtų būti visiškai ekstremali situacija“, – pridūrė jis.
V. Grubliausko teigimu, likus trims dienoms iki šventės, ją atšaukti ar nukelti būtų netinkamas sprendimas, nes renginyje ketina dalyvauti „gausybė burlaivių iš viso pasaulio, yra sukviesti atlikėjai“.
Vis dėlto meras pabrėžė, kad šventėje imuniteto neturintys žmonės nėra laukiami.
„Natūralu, kad patikrinti žmonių, kurie atvažiuos į šventę, ar turi jie skiepo pažymėjimą, galimybių pasus, fiziškai neįmanoma. Būkit patys sau kontrolieriai“, – sakė V. Grubliauskas.
Protrūkių kreivė – be pokyčių
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys rodo, jog, lyginant pastarąsias dvi savaites, aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių nežymiai sumažėjo. Iš viso praėjusios savaitės pabaigoje fiksuota 16 aktyvių protrūkių, kai savaitę prieš tai tokių protrūkių buvo registruota 18.
Pasak NVSC specialistų, reikšmingų pokyčių protrūkių struktūroje nėra, daugiausia aktyvių protrūkių registruota gamybos ir prekybos sektoriuose.
„Iki tol mažėjęs protrūkių skaičius pastarąsias tris savaites išlieka vienodas. Paprastai tariant, kreivė nebesileidžia tokiu pagreičiu žemyn, kokiu leidosi anksčiau, todėl tam tikrų pavojaus ženklų yra.
Tam, kad matytume palankesnes tendencijas, būtinas spartesnis skiepijimasis. Raginame žmones nelaukti rudens, nedelsti ir nesuteikti progų virusui paralyžiuoti visų mūsų gyvenimų“, – sako epidemiologai.
Praėjusią savaitę daugiau protrūkių, lyginant su laikotarpiu prieš tai, specialistai fiksavo gamybos sektoriuje – registruoti keturi aktyvūs protrūkiai, kai 27-ąją metų savaitę – trys.
Utilizuojamos vakcinos
Vien per liepos mėnesį jau utilizuota 14,4 tūkst. vakcinos nuo koronaviruso dozių, BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Birželį utilizuota 1,6 tūkst. vakcinos dozių, o gegužę – 348, balandį – 479. Kovą jų buvo 20.
Didžioji dalis utilizuotos vakcinos – „Moderna“: 13,7 tūkst. dozių.
SAM teigia negalinti atskleisti vakcinų vertės dėl sutarčių sąlygų.
Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį teigė, jog Lietuva norėtų didesnius vakcinos kiekius paaukoti kitoms šalims, tačiau tai daryti sudėtinga dėl nesamų algoritmų, kaip gamintojai turėtų perduoti vakcinas trečiosioms šalims.
„Yra toks naivus įsivaizdavimas, kad Lietuva gali pasižiūrėti savo vakcinas ir sakyti: atiduodame. Taip neveikia, todėl, kad vakcinos yra medicininis preparatas. Tam, kad gamintojas prisiimtų atsakomybę už vakcinos kokybę, perdavimai trečiosioms šalims pagal tas sutartis, kurios yra sudarytos Europos Sąjungoje su gamintojais, turi būti suderintos su gamintojais“, – žurnalistams pirmadienį sakė premjerė.
