Profesorius Julius Kalibatas. Netikėkite absurdu apie ilgalaikį šalutinį vakcinų nuo COVID-19 poveikį

Nežiūrint akivaizdaus fakto, kad metų pabaigoje pasaulyje sirgusių COVID-19 turėsime virš 200 milijonų, o mirusių nuo šios infekcijos aukų skaičius, turbūt, priartės prie 5 milijonų, atsiranda vis dar nemažai žmonių, atsisakančių skiepytis. Kodėl atsisakoma skiepytis? Kuo motyvuojama? Dažniausiai kaip viena iš priežasčių nurodoma, kad visos šiuo metu naudojamos vakcinos nuo SARS- CoV- 2 pagamintos labai greitai ir nėra aišku, ar jos tikrai veiksmingos ir saugios.

J. Kalibatas ragina netikėti dezinformacija nukreipta prieš vakcinas nuo COVID-19.<br>lrytas.lt ir E.Paukštės/NVI nuotr. koliažas
J. Kalibatas ragina netikėti dezinformacija nukreipta prieš vakcinas nuo COVID-19.<br>lrytas.lt ir E.Paukštės/NVI nuotr. koliažas
J. Kalibatas ragina netikėti dezinformacija nukreipta prieš vakcinas nuo COVID-19.<br>Eltos nuotr.
J. Kalibatas ragina netikėti dezinformacija nukreipta prieš vakcinas nuo COVID-19.<br>Eltos nuotr.
J. Kalibatas ragina netikėti dezinformacija nukreipta prieš vakcinas nuo COVID-19.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
J. Kalibatas ragina netikėti dezinformacija nukreipta prieš vakcinas nuo COVID-19.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
J. Kalibatas ragina netikėti dezinformacija nukreipta prieš vakcinas nuo COVID-19.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
J. Kalibatas ragina netikėti dezinformacija nukreipta prieš vakcinas nuo COVID-19.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
J. Kalibatas ragina netikėti dezinformacija nukreipta prieš vakcinas nuo COVID-19.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
J. Kalibatas ragina netikėti dezinformacija nukreipta prieš vakcinas nuo COVID-19.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
J. Kalibatas ragina netikėti dezinformacija nukreipta prieš vakcinas nuo COVID-19.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
J. Kalibatas ragina netikėti dezinformacija nukreipta prieš vakcinas nuo COVID-19.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
J. Kalibatas ragina netikėti dezinformacija nukreipta prieš vakcinas nuo COVID-19.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
J. Kalibatas ragina netikėti dezinformacija nukreipta prieš vakcinas nuo COVID-19.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
J. Kalibatas ragina netikėti dezinformacija nukreipta prieš vakcinas nuo COVID-19.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
J. Kalibatas ragina netikėti dezinformacija nukreipta prieš vakcinas nuo COVID-19.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
J. Kalibatas ragina netikėti dezinformacija nukreipta prieš vakcinas nuo COVID-19.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
J. Kalibatas ragina netikėti dezinformacija nukreipta prieš vakcinas nuo COVID-19.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
J. Kalibatas ragina netikėti dezinformacija nukreipta prieš vakcinas nuo COVID-19.<br>AP/Scanpix nuotr.
J. Kalibatas ragina netikėti dezinformacija nukreipta prieš vakcinas nuo COVID-19.<br>AP/Scanpix nuotr.
J. Kalibatas ragina netikėti dezinformacija nukreipta prieš vakcinas nuo COVID-19.<br>123rf nuotr.
J. Kalibatas ragina netikėti dezinformacija nukreipta prieš vakcinas nuo COVID-19.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Prof.habil.dr. Julius Kalibatas Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas

Jul 23, 2021, 7:59 AM, atnaujinta Jul 23, 2021, 7:59 AM

Kitos baimės skiepytis dažniausiai siejamos su vakcinos sukeliamomis šalutinėmis reakcijomis bei visiškai neišaiškintu ilgalaikiu COVID-19 vakcinų poveikiu žmogaus organizmui. Šeimos gydytojams teko taip pat girdėti iš savo pacientų, jog vakcinos, pagamintos modifikuotos informacinės RNR pagrindu, gali pakeisti net ir žmogaus genetiką, kas, savaime suprantama, moksliniu požiūriu yra absoliutus absurdas.

Didesnė dalis gyventojų gerai supažindinti su retkarčiais pasitaikančiu trumpalaikiu šalutiniu skiepų poveikiu (paraudimas, patinimas, niežulys injekcijos vietoje, pažasties limfmazgių padidėjimas, ir kiti į gripą panašūs simptomai), todėl dažniausiai net nesikreipia į šeimos gydytoją, nes žino, kad visos nepageidaujamos reakcijos į skiepą po kelių dienų praeis.

Vis dėto, teko pastebėti, kad didesnės baimės susijusios su galimu ilgalaikiu vakcinų poveikiu žmogaus organizmui, kuris dažnai, ypač socialiniuose tinkluose, apipinamas sąmokslo teorijomis, nieko nepagrįstais išvedžiojimais arba tiesiog melagingais faktais.

Jeigu nieko jau negali nustebinti D. Kepenio ir kitų imunologijos ir virusologijos srities anafalbetų antimoksliniai kliedesiai, tai mokslo pasaulyje pakankamai didelį atgarsį sukėlė Airijos Dublino universiteto profesorės Dolores Cahill paskelbti teiginiai, kad informacinės RNR pagrindu sukurtos vakcinos visiems paskiepytiems ženkliai sutrumpins gyvenimą.

Neturėdama jokių mokslinių įrodymų, profesorė pareiškė, kad pasiskiepiję asmenys, jei jų amžius virš 70 metų, numirs po dviejų ar trejų metų, o tie, kuriems trisdešimt, po vakcinacijos gyvens tik 5-10 metų. Ką gi, pasirodo, jog atsiranda visiškų šarlatanų ir profesorių tarpe.

Teisybės dėlei, reikia pasakyti, jog taip vadinamos vektorinės vakcinos, sukurtos adenoviruso pagrindu, labai retais atvejais dėl atsiradusių autoimuninių reakcijų prieš nuosavus trombocitus, sudaro sąlygas krešulių susiformavimui. Taip, britų mokslininkai konstatavo tik 19 mirčių atvejų nuo krešulių, paskiepijus „AstraZeneca“ vakcina 20 milijonų gyventojų.

Žūti išėjus pasivaikščioti gatvėje tikimybė, ko gero, yra šimtą kartų didesnė.

Jamie Reno nurodo, kad kaip ilgalaikį šalutinį COVID-19 vakcinų poveikį galima traktuoti labai retai fiksuojamus miokarditus, perikarditus, insultus, vienpusį veido nervo paralyžių (Bell’o paralyžių). Kokie šie atvejai yra reti, ypač įtikinamai iliustruoja JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro pateikti duomenys. Taip, suleidus 330 milijonų dozių iRNR vakcinų, fiksuota tik 518 atvejų miokardito ir perikardito, kurių eiga buvo nesunki, mirčių nefiksuota.

Dr. Stuart Burger, ištyręs tikslinę 16-24 metų amžiaus paskiepytų asmenų grupę, nustatė, kad miokardito atvejų buvo tik 0,00025 proc. Šiuo metu mokslinėje literatūroje pakankamai dėmesio susilaukė Guillain-Barre sindromas, kada po vakcinacijos, prasidėjus autoimuninėms reakcijoms, pažeidžiami nervai. Dažniausiai klinika atsiranda po skiepo praėjus vidutiniškai 42 dienoms.

Šeimos gydytojai labai gerai žino šio sindromo kliniką – atsiranda kojų ir rankų raumenų silpnumas, sunku eiti, kalbėti, kramtyti, ryti, dvejinasi vaizdas, sutrinka šlapimo pūslės bei žarnyno veikla. Bet tai irgi labai reti atvejai. JAV mokslininkai nurodė, kad, suleidus 12,8 milijono „Pfizer-BionTech“ vakcinos dozių, nustatyta tik 100 atvejų Guillain-Barre sindromo.

Kiek tam vakcinavimas gali turėti įtakos, gerai iliustruoja faktas, kad Guillain-Barre sindromas 17 kartų dažniau nustatomas sezoninio gripo atvejais, negu nuo vakcinos.

Be abejo, galima gąsdinti žmones įvairiomis galimai atsirandančiomis komplikacijomis po vakcinacijos, bet mano giliu įsitikinimu moksliniai faktai viską sustato į savo vietas, išryškindami, kas yra tik niekuo nepagrįstas mitas, o kas yra neginčijamos mokslo įrodytos tiesos.

Bet kokia dezinformacija apie vakcinas šiuo metu, negerėjant epidemiologinei situacijai daugumoje pasaulio šalių, daro didžiulę žalą jau globaline prasme.

Tikrai pritariu Sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio nuomonei, kad šiuo metu Lietuvoje mes turime nesiskiepijančių pandemiją, todėl visos priemonės skatinančios vakcinacijos kampaniją turi būti panaudotos – ir agitacinės, ir teisinės, ir finansinės. Atskiro individo įvairios nuomonės, teisės ir asmeninės laisvės negali būti aukščiau už daugumos teisę neužsikrėsti, būti sveikiems ir gyventi pilnavertį gyvenimą.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.