Be to, Jungtinių Tautų agentūra ragina Pekiną paskelbti informacijos, susijusios su kontroversiška teorija, kad užkratas pasklido iš vienos Kinijoje veikiančios virusų tyrimo laboratorijos.
PSO pabrėžė, kad „gyvybiškai svarbu“ nustatyti didžiausios per pastarąjį šimtmetį pandemijos, pareikalavusios mažiausiai 4,3 mln. žmonių gyvybių ir sudavusios galingą smūgį pasaulio ekonomikai, priežastis. Pirmieji užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejai 2019 metų gruodį buvo nustatyti Kinijos vidurio regiono mieste Uhane.
Nors Pekinas tam priešinasi, PSO paragino suteikti „visus duomenis ir prieigą, reikalingą, kad tolesni tyrimai galėtų būti tęsiami kaip galima greičiau“.
PSO tarptautinių ekspertų grupė savo ilgai atidėliotą misiją Uhane pradėjo šių metų sausį ir kartu su Kinijos specialistais parengė pirmojo etapo ataskaitą.
Kovą paskelbtame dokumente nepateikiama jokių tvirtų išvadų, bet vertinamas keturių pagrindinių hipotezių įtikinamumas.
Ataskaitoje sakoma, kad labiausiai tikėtinas scenarijus – jog virusas buvo perneštas nuo šikšnosparnių žmonėms per kažkokį tarpinį gyvūną. Tuo metu prielaida, jog virusas pasklido iš Uhane veikiančios virusologijos laboratorijos, yra „itin mažai tikėtinas“.
Tačiau tyrimas sulaukė kritikos dėl skaidrumo stygiaus ir nepakankamos prieigos. Taip pat priekaištauta, kad užkrato pasklidimo iš laboratorijos versija nebuvo nuodugniau ištirta. Dėl šių trūkumų Jungtinės Valstijos didino spaudimą atlikti išsamesnį tyrimą.
Praeitą mėnesį PSO raginimas į antrąjį tyrimo etapą įtraukti Uhano laboratorijos auditą supykdė Pekiną. Kinijos sveikatos apsaugos viceministras Zeng Yixinas (Dzeng Isinas) sakė, kad tokie planai rodo „nepagarbą sveikam protui ir aroganciją mokslo atžvilgiu“.
Prieiga prie duomenų – kritiškai svarbi
Pranešime apie tyrimo antrojo etapo pažangą PSO teigė, kad nėra dedamos „pastangos suversti kaltę“ arba pelnyti politinių taškų.
„Kita studijų seka apimtų pirminių duomenų apie ankstyviausius atvejus ir 2019 metų potencialių ankstyvųjų atvejų serologinių mėginių tolesnius tyrimus“, – nurodė JT agentūra.
„Prieiga prie duomenų yra kritiškai svarbi mokslinio supratimo plėtrai“, – pridūrė PSO.
Agentūra sakė bendradarbiaujanti su keliomis šalimis, kurios pranešė aptikusios koronaviruso SARS-CoV-2 biologiniuose mėginiuose, paimtuose 2019 metais.
Pavyzdžiui, Italija padėjo organizuoti nepriklausomą vertinimą tarptautinėse laboratorijose, įskaitant prieš pandemiją paimtų kraujo mėginių pakartotinį aklą testavimą.
„Dalijimasis pirminiais duomenimis ir leidimas iš naujo ištirti mėginius ne Italijoje esančiose laboratorijose atspindi puikiausią mokslo solidarumą ir niekuo nesiskiria nuo to, ką mes skatiname daryti visas šalis, įskaitant Kiniją“, – pažymėjo PSO.
Pekinas atsisakė
Savo ruožtu, Kinija penktadienį atmetė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) raginimus atnaujinti tyrimą dėl COVID-19 pandemijos kilmės, pareiškusi, kad palaiko „mokslines“, o ne „politines“ pastangas išsiaiškinti, kaip atsirado naujasis koronavirusas.
Kinija PSO raginimus atmetė ir pakartojo savo poziciją, kad pirminis tyrimas yra pakankamas ir kad tolesnių duomenų reikalavimas yra motyvuotas politikos, o ne mokslo interesų.
„Esame nusistatę prieš politinę kryptį... ir bendros ataskaitos atsisakymą“, – žurnalistams sakė užsienio reikalų viceministras Ma Zhaoxu (Ma Džaosiu), turėdamas galvoje po PSO vizito Uhane šių metų sausį parengtą dokumentą.
„Palaikome mokslo kryptį“, – pridūrė jis.
Ataskaitoje sakoma, kad labiausiai tikėtinas scenarijus – jog virusas buvo perneštas nuo šikšnosparnių žmonėms per kažkokį tarpinį gyvūną. Tuo metu prielaida, jog virusas pasklido iš Uhane veikiančios virusologijos laboratorijos, yra „itin mažai tikėtinas“.
Ma Zhaoxu atmetė siūlymus atverti naujas tyrimo kryptis.
„PSO ir Kinijos bendros ataskaitos išvados ir rekomendacijos buvo pripažintos tarptautinės ir mokslo bendruomenių, – kalbėjo jis. – Pasaulinio atsekamumo ateities darbai turėtų ir gali būti vykdomi tik šios ataskaitos pagrindu, užuot pradėjus naują.“
