Revakcinacijai rinktis galima iš „Pfizer“ ir „Moderna“ sukurtų vakcinų. Anot specialistų, stipresnės apsaugos nuo viruso tikėtis galima, jeigu trečioji dozė bus kito gamintojo, nei pirmosios dvi.
„Tiems žmonėms, kurie nebijo, galbūt, stipresnės nepageidaujamos reakcijos, reiktų rinktis kito gamintojo vakciną“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė užkrečiamųjų ligų specialistas profesorius Saulius Čaplinskas.
Be to, pastebėta, kad „Moderna“ skiepas paprastai sukelia kiek stipresnį imuninį atsaką nei „Pfizer“ vakcina. Anot profesoriaus, tai nulemti gali gamybos technologija ir skiepų sudėties skirtumai.
Praėjo pusmetis – laikas skiepytis
Profesorius pateikė rekomendaciją ir tiems žmonėms, kurie persirgo ar pasiskiepijo prieš daugiau nei pusmetį, bet vis dar turi nemenką kiekį antikūnų.
„Anksčiau siūliau tokiems žmonėms palaukti, bet dabar sakau priešingai. Kodėl? Dabar plinta delta ir kitos viruso atmainos. Kaip žinia, antikūnių poveikis prieš tą mutavusį virusą yra kiek prastesnis. Todėl labai svarbi didesnė antikūnų kiekybė.
Todėl revakcinacijos atidėlioti nereikėtų. Siūlyčiau po 6 mėnesių revakcinuotis, nežiūrint į tai, kokie yra antikūnų titrai“, – sakė S.Čaplinskas.
Jis paaiškino, kad pavėlinti skiepijimąsi trečiąja doze turintiems antikūnų rekomenduojama šalyse, kur vakcinų trūksta. Todėl profesorius siūlo nelaukti.
S.Čaplinskas atkreipė dėmesį, kad dabar trečiąja doze ir skiepijami būtent medikai, vyresni žmonės, kurie pirmomis dviem dozėmis pasiskiepijo anksčiau. Be to medikai dėl profesinės savo veiklos turi didesnę riziką susidurti su koronavirusu.
Kada ketvirtoji dozė?
Profesorius tikinimu, realu, kad gavus trečią vakciną, ketvirtos skiepo dozės neprireiktų ilgai.
„Amerikos užrkrečiamųjų ligų kontrolės ir prevencijos centras prognozuoja, kad galbūt ketvirtoji dozė bus nukelta ir nereikės skiepo kasmet.
Prisiminkime, kad savotiškai kaupsis imuninė atmintis. Juk antikūnai nėra vienintelė svarbi imuniteto grandis. Svarbios ir imunninės atmintis ląstelės. Panašu, kad kartas nuo karto jas reikės pastiprinti“, – dėstę užkrečiamųjų ligų specialistas.
S.Čaplinsko teigimu, realu tikėtis, kad šalutinės reakcijos į trečiają skiepo dozę bus silpnesnės. Jis taip pat pastebėjo, kad infekcija jau persirgusiems arba prieš ilgą laiką pasiskiepijusiems asmenims, palaikomąją dozę gauti svarbu ir norint apsisaugoti nuo agresyvesnių užkrato atmainų atsiradimo.
„Žmonės su nusilpusiu specifiniu imunitetu, o jei pas juos dar yra gretutinių sunkių ligų, kurios silpnins jo imuninę sistemą... tai pas tokius žmones pirmiausia ir atsiranda modifikuoti nauji viruso variantai, kurie gali atsparūs vakcinoms.
Šita tendencija yra labai pavojinga. Dėl to labai svarbu, kad kuo daugiau žmonių teisingai pasiskiepytų ir praėjus pusei metų gautų dar ir sustiprinančiąją, taip vadinamą trečią dozę“, – perspėjo S.Čaplinskas.
Kodėl miršta ir pasiskiepiję?
Absoliuti dauguma koronaviruso aukų Lietuvoje – nepasiskiepiję asmenys. Tiesa, nutinka, kad virusas nusineša ir pilną vakcinacijos schemą praėjusių asmenų gyvybes.
Profesorius paaiškino, kad 100 proc. efektyvumo tikėtis ir nebuvo galima. Jis pabrėžė, kad nuo COVID-19 skiepijosi ne tik jauni ir stiprūs žmonės, bet ir vyresnio amžiaus asmenys, žmonės su nusilpusiu imunitetu ar turintys gretutinių ligų.
„Nieko nuostabaus, kad dalis jų neišgyvena. Šitie žmonės gali neišgyventi ir po to, kai gavo skiepą. Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad taip nutiko dėl skiepo“, – patikino S.Čaplinskas.
Jis pridūrė, kad kai prie koronaviruso „prisideda“ tokie susirgimai kaip gripas, plaučių uždegimas ar diabetas, mirtinų komplikacijų tikimybė tik išauga.
Artėja gripo seoznas. Todėl užkrečiamųjų ligų specialistas visiems rizikos grupės asmenims patarė pasiskiepyti nuo gripo ir pneumokokinės infekcijas. Vakcinas nuo šių dviejų ligų galima derinti. Tuo metu tarp skiepijimų vakcinomis nuo gripo ir koronaviruso rekomenduojama daryti mėnesio pertrauką.
