Praėjusią parą nustatyti 2031 nauji COVID-19 atvejai, mirė 23 žmonės, antradienį pranešė Statistikos departamentas.
19 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai.
Epidemiologinė situacija Lietuvoje toliau prastėja: visos savivaldybės – juodojoje zonoje
Praėjusią parą 79 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 184 žmonės.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1963 COVID-19 sergantys žmonės, 150 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta 6,5 tūkst. molekulinių (PGR) ir 2,1 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekė 1441.8 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis pakilo iki 16.8 procento.
Ligoninės ir mirtys
86 pacientams ligoninėse taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 1665 žmonėms.
Per pandemijos piką šių metų sausį pacientų skaičius ligoninėse buvo pasiekęs 2,6 tūkstančio.
10 mirusiųjų asmenų priklausė 60–69 metų amžiaus grupei, aštuoni iš jų – neskiepyti, septyni mirusieji nuo COVID-19 buvo vyresni nei 80-ies, iš jų šeši nebuvo pasiskiepiję, penki mirusieji priklausė vyresnių nei 70-ies metų grupei, iš jų keturi nebuvo pasiskiepiję, vienas nepasiskiepijęs mirusysis buvo vyresnis nei 90-ies.
Iš 5,9 tūkst. asmenų, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepyti buvo 319. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama 11,4 tūkst. mirčių.
Vakcinacija
Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta per 1,8 mln. žmonių, pilnai vakcinuota – 1,6 mln., dar 85,4 tūkst. pilnai paskiepytų gyventojų yra gavę ir sustiprinančiąją vakcinos dozę. Ją praėjusią parą gavo 28 žmonės.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 64,8 proc. gyventojų.
Mažiausiai pasiskiepijusiųjų yra tarp 12–15 metų vaikų – mažiau nei trečdalis. Tarp vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, paskiepyta 67,4 procentai.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo daugiau 412 tūkst. žmonių, šiuo metu serga daugiau nei 34 tūkst. žmonių.
Paaiškino, ką reikia žinoti apie „delta plius“ atmainą
Epidemiologas Gytis Gudas teigė, kad pernelyg nerimauti dėl COVID-19 atmainos AY.4.2 nereikėtų. Plačiau ši atmaina žinoma „delta plius“ vardu.
„Šalia to papildomo dvigubo perdavimo efektyvumo, kurį turi delta, lyginant su pirminėmis atmainomis, prisideda dar maždaug 10 procentų perdavimo pranašumas. Jis yra kuklus, bet visgi egzistuoja“, – „Žinių radijui“ apie atmainos ypatybes kalbėjo G.Gudas.
Tačiau ekspertas pabrėžė, ką svarbu suprasti.
„Vienas dalykas – labai didelė populiacijos dalis vienaip ar kitaip yra sutikusi virusą – ar skiepų forma, ar persirgę, ir pakartotinės infekcijos tiesiog nebėra tokios pavojingos. <...> Skiepai vis dar itin efektyviai apsaugo vien nuo užsikrėtimo, jau nekalbant apie hospitalizacijas ir mirtis. Tai net šis įgimtas ir dar šiek tiek padidėjęs perdavimo efektyvumas ypatingai gerai skiepytoje ar plačiai persirgusioje populiacijoje negali pridaryti tiek bėdų“, – sakė jis.
Dėl mokamų testų – nesibaigiančios aistros
Kol epidemiologai stebi situaciją, politikos arenoje verda aistros dėl noro, kad nesiskiepijantys patys mokėtų už COVID-19 testus.
Vyriausybė šiam žingsniui pritarė, o Seimo koridoriuose nesutarimų – nemažai, tačiau dabar visi žiūri į prezidento Gitano Nausėdos kiemą.
Susiję straipsniai
„Nenoras skiepytis reiškia, kad šis žmogus labai ramiai bando įkišti ranką į biudžeto kišenę ir iš jos išsitraukti kas savaitę po kažkiek eurų. Kalbantis su darbdaviais, jie kaip tik sako, kad tai yra gerai, nes jų negali terorizuoti, kad tu turi apmokėti, o aš nesiskiepysiu.
Jie džiaugiasi tokiu sprendimu – dauguma verslininkų jau dabar apmoka darbuotojų testus, apmoka jų saugumą ir čia yra tik pavieniai atvejai. Ten, kur darbuotojas tikrai svarbus ir reikalingas, ir toliau, ko gero, taip bus, bet darbdaviai dabar turės galimybę pasakyti, kad, jeigu tu labai jau brangiai kainuoji, aš galiu to nedaryti“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo parlamentaras Linas Slušnys.