Skaičiuojama, kad praėjusių metų spalį šalyje mirė 3661 gyventojas, o išankstiniai duomenys rodo, kad šiemet anapilin iškeliavo 4490 žmonių. T.y. 22,6 proc. daugiau.
Per visą 21 amžių Lietuvoje antrą rudens mėnesį dar nebuvo tiek daug mirčių. Nuo 2001-ųjų metų Statistikos departamento renkami mėnesiniai mirčių duomenys rodo, kad iki šiol mirtingiausias buvo 2007 m. spalis – mirė 3839 gyventojai.
Apie šį rudenį vėl kilti ėmusį mirčių perviršį Statistikos departamentas buvo pranešęs ir savo feisbuko paskyroje. Kartu pateiktas buvo ir itin vaizdingas grafikas.
„Perteklinis mirtingumas (mirčių perviršis, angl. excess mortality) Lietuvoje vėl yra smarkiai išaugęs. Animuotoje iliustracijoje galite matyti paskutinių 21-erių metų savaitinius mirčių skaičius Lietuvoje nuo bet kokios priežasties.
Kadangi skirtingų metų datos persidengia, galima vizualiai palyginti „žalius“ duomenis ir įsitikinti, kad dabartinė ketvirtoji pandemijos banga jau vejasi antrąją. Tokio didelio mirtingumo rugsėjo–spalio mėnesiais Lietuvoje nėra buvę bent 20 metų (ankstesnių metų duomenys nebuvo tikrinti).
Išankstiniu skaičiavimu (kuris neatsižvelgia į demografinius pokyčius tarp skirtingų metų), per šių metų 31–41 savaičių laikotarpį (nuo 2021-08-02 iki 2021-10-17, iš viso 11 savaičių) mirė 1600 žmonių daugiau nei būtų galima tikėtis iš tokio paties laikotarpio ankstesniais metais, kuomet nebuvo pandemijos. Tad šio laikotarpio mirčių perviršis yra 1600“, – skelbė Statistikos departamentas.
Tiesa, šių metų spalį, nors nežymiai, bet fiksuota daugiau naujagimių. Pernai – 2072, šiemet – 2080.
Palyginus su praėjusių metų lapkričio pradžia, Lietuvoje sumažėjo nuolatinių gyventojų. Išankstiniais duomenimis šalyje šiuo metu gyvena 2 mln. 777 tūkst. 991 vienas žmogus, arba 2 tūkst. 436 asmenimis mažiau nei pernai tuo pačiu metu.
Daugiausiai gyventojų per metus neteko Vilniaus apskritis (448), mažiausiai Tauragės – 103.
