Lietuvoje praėjusią parą nustatyti dar 1839 nauji užsikrėtimai koronavirusu. Iš viso COVID-19 šalyje nustatytas jau 458 298 žmonėms, o šiuo metu serga 20 280.
Per pirmadienį mirė 18 pacientų, iš kurių – 14 nepasiskiepiję. Iš viso koronavirusas jau nusinešė 6578 gyvybes.
Pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų siekia 976,4 atvejo.
Nuo COVID-19 jau pasveiko 422 785 asmenys. Per praėjusią parą pasveiko 3732 asmenys.
Per pirmadienį pirmąja vakcinos doze paskiepyti 2170 žmonių.
Antrąją vakcinos dozę pirmadienį gavo 980 žmonių.
Trečiąją – 10 882.
Lietuvoje pirmąja vakcinos doze iš viso paskiepytas 331 570 žmonių.
Iš viso antrąja vakcinos doze paskiepytų jau – 1 309 467. Trečiąja – 213 517.
Iš viso jau pilnai paskiepytas 1 549 451 žmogus.
Per praėjusią parą atlikti 13 568 PGR testai. Iš viso jau atlikti 4 580 902 testai.
Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 134 žmonės – keliomis dešimtimis daugiau, nei buvo prieš parą.
83 pacientams ligoninėse taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 1277 žmonėms.
Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė septyni vyresni nei 80-ies metų žmones. Po tris žmones priklausė 60–69 ir 50–59 metų grupėms. Dar du mirusieji priklausė 90–99 ir 70–79 metų grupėms. Vienam žmogui buvo per 40-imt.
Pilnai paskiepyti buvo keturi iš jų: jie priklausė 80–89 ir 50–59 metų grupėms.
Iš 6,6 tūkst. asmenų, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepyti buvo 445. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama 12,5 tūkst. mirčių.
Suaktyvėjusi vakcinacija
Praėjusią savaitę atsiradus galimybei sustiprinančią skiepo nuo koronaviruso dozę gauti po keturių mėnesių, norinčiųjų tai padaryti skaičius išaugo maždaug tris kartus, sako Karštosios linijos 1808 vadovė Greta Beinaravičiūtė.
„Lyginant du savaitgalius – prieš sprendimą ir po – tai praėjusį savaitgalį iš viso registracijų vakcinacijai buvo 14 tūkst., iš kurių sustiprinančia doze buvo 7 tūkstančiai. Šį savaitgalį iš viso registracijų buvo 26 tūkst., iš kurių trečiai dozei – apie 20 tūkstančių“, – BNS pirmadienį teigė medikė.
Pasak jos, tuo pačiu laikotarpiu skambučių skaičius išaugo dvigubai.
„Greičiausiai tie, kurie turi pirmą ir antrą dozę, yra pakankamai sąmoningi ir naudojasi galimybe kuo greičiau gauti ir trečią dozę, bet turbūt kažkiek paskatino ir atsirandantis galimybių paso galiojimo laikas“, – sakė G. Beinaravičiūtė.
Nuo praėjusio trečiadienio daugiau gyventojų gali gauti trečiąją – sustiprinančiąją – vakcinos dozę, kadangi leista revakcinuotis praėjus ne pusmečiui po antro skiepo, o keturiems mėnesiams.
Po šio laiko sustiprinančiajai dozei gali būti skiriama „Pfizer“ ir „BioNTech“ gaminta „Comirnaty“ arba „Janssen“ vakcina. „Moderna“ vakcina „Spikevax“ revakcinacijai gali būti skiriama, kai po pilnos vakcinacijos praeina pusmetis.
Privalomo skiepijimo idėja
Privalomą skiepijimą nuo koronaviruso siūloma įvesti slaugos, globos, švietimo ir medicinos įstaigų darbuotojams. Jei nepasiskiepijęs darbuotojas negalės dirbti nuotoliniu būdu, jis turės būti nušalintas, sako sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.
„Šiandien turime arti 90 proc. imunizaciją šiose įstaigose, gal su švietimu iš dalies tam tikruose sektoriuose būtų paprasčiau, yra, kas gali nuotoliniu dirbti, tai būtų galimybė, kas nesivakcinuoja, nuotoliniu būdu dirbti arba nušalinti“, – Trišalės tarybos posėdyje sakė viceministrė.
Pasak jos, kitų viešojo ir privataus sektoriaus įstaigų ir įmonių darbdaviai galėtų priimti sprendimą dėl privalomos vakcinacijos.
Toks siūlymas Trišalėje taryboje aptartas su socialiniais partneriais.
Protrūkiai mokyklose
Ugdymo įstaigose šiuo metu registruota apie 250 aktyvių koronaviruso protrūkių – 38 proc. mažiau, nei prieš savaitę, teigia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Kaip BNS sakė NVSC atstovė Justina Petravičienė, nors duomenys nuolat kinta, bendras protrūkių mažėjimas ugdymo įstaigose stebimas jau trys savaitės iš eilės, naujų masinių užsikrėtimų skaičius kiek išaugo darželiuose.
„Liūto dalį, kaip ir ankstesniais laikotarpiais, sudaro pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigos. Tuo metu, ikimokyklinio ugdymo įstaigose fiksuoti aktyvūs protrūkiai siekė beveik 19 proc., skaičiuojant nuo visų šiuo metu registruotų aktyvių protrūkių, kai ankstesnėmis savaitėmis – apie 15 procentų“, – teigė J. Petravičienė.
Anot jos, šiuo metu registruoti du gausūs protrūkiai, kuriuose pirminių susijusių atvejų skaičius viršija 20, abu jie – Marijampolės apskrityje veikiančiose įstaigose. Praėjusią savaitę epidemiologai stebėjo šešis tokius protrūkius.
Kaip atrodys Kalėdos?
Paklausta, kokia epidemiologinė situacija gali būti per Kalėdas, epidemiologė Daiva Razmuvienė patikino besitikinti, kad tai bus tikra šeimos šventė. Tačiau padėtis priklausys nuo to, kaip žmonės elgsis artimiausią mėnesį.
Pasak epidemiologės, teigiamai nuteikia laukiamas mokinių atostogų bei išaugusios vakcinacijos aspektai.
„Žiemos atostogos mokyklose duos teigiamą rezultatą ir jei nebus lankomasi visose socialinėse vietose, tą viruso plitimą galima pristabdyti.
Dabartiniu metu didžiąją dalį besiskiepijančių sudaro gaunantys trečią dozę. Reikia suprasti, kad po pirminio skiepijimo imunitetas baigia savo galiojimą ir organizmui reikalinga sustiprinančioji dozė.
Tie žmonės, kurie noriai skiepijosi masinės vakcinacijos pradžioje, dabar aktyviai skiepijasi trečia doze. Tai leis virusą suvaldyti, amortizuoti jo plitimą“, – paaiškino D.Razmuvienė.
Ji pabrėžė, kad prie geresnės viruso kontrolės prisidėti galėtų asmeniniai apsisprendimai.
„Tėvai galėtų sąmoningiau pažiūrėti į vaikų testavimą ugdymo įstaigose. Dabar sutinka testuotis tik 52 proc. Norėtųsi, kad mokyklose išaiškinamų ligos atvejų būtų daugiau“, – apgailestavo epidemiologė ir patikino, kad tai padėtų užkirsti kelią viruso plitimui šeimose ir tėvų darbovietėse.
„Laiko iki Kalėdų nebėra labai daug, bet jei visas šias priemones bandysime pritaikyti kiekvienas sau, įvertinę asmeninę riziką savo sveikatai, tai tos Kalėdos turėtų būti labiau šeimyniškos nei praėjusios, ar kitos pandemijos metu vykusios šventės“, – patikino D.Razmuvienė.
