Jo teigimu, rudens koronaviruso banga, įsisukus delta atmainai, išaugino vaikų hospitalizacijų skaičius.
„Jeigu skaičiuotume visos Lietuvos duomenis, matome, kad skaičiai yra įspūdingi – 1222 vaikai gydyti ligoninėse dėl kovido, iš jų – 14,5 proc. prireikė vaikų intensyvios terapijos paslaugų. Tai buvo patys sunkiausi ligoniai“, – įvardijo V.Gurskis.
Panaši tendencija matoma ir kitose valstybėse – iki 20 proc. vaikų prireikia intensyvios terapijos.
„Vaikai tikrai serga sunkiai ir tikrai Delta atmaina nukreipia didesnę dalį vaikų į ligonines negu ankstesnių pandemijos bangų metu – maždaug iki 10 kartų“, – pabrėžė medikas.
V.Gurskis pasidžiaugė nuliniu vaikų mirštamumo Lietuvoje rodikliu, vis dėlto, medikas neslėpė nerimo dėl ateities.
„Užsienio duomenys rodo, kad nors 0-9 amžiaus grupėje mirštamumas dėl kovido yra labai nedidelis ir gali būti lyginamas su gripo mirštamumo rodikliais – kelios dešimtosios procento, tačiau jis ženkliai išauga virš 9 metų vaikų grupėje iki 18 metų amžiaus“, – pastebėjo jis.
V.Gurskis pasakojo, kad atvejai, kada sunkia koronaviruso forma susirgę vaikai turi būti gydomi atskirai nuo tėvų, itin paveikia medikų bendruomenę.
„Džiaugiamės, kad lapkričio 17 dieną iš Kauno klinikų vaikų intensyviosios terapijos skyriaus išrašėme 16-metį pacientą, kurį pavyko išplėšti iš mirties gniaužtų tiesiogine prasme, nes jis susirgo sunkia COVID liga, sunkia pneumonija. Jo būklė blogėjo valandomis“ – prisiminė medikas.
Anot jo, paauglys buvo išgelbėtas tik todėl, kad jam buvo pritaikytas neįprastas vaistas, saugantis plaučius, kuris nėra nurodytas metodinėse rekomendacijose.
„Svarbi šios istorijos dalis yra ta, kad šis pacientas gydėsi palatoje vienas – prie jo negalėjo būti slaugantis asmuo, nes mama tuo metu sirgo kovidu namuose, privalėjo būti izoliacijoje. O paciento būklė buvo tokia sunki, kad nebuvo galima sudaryti salygų būti artimiesiems, jų izoliacijai“, – pasakojo V.Gurskis.
V.Gurskis pabrėžė, kad šiuo metu, galėdami vakcinuoti vaikus nuo 12 metų, galėtume išvengti maždaug trečdalio hospitalizacijų vaikų iki 18 metų amžiaus grupėje.
V.Gurskio teigimu, kol kas Lietuvoje yra ne daugiau kaip 50 proc. imunizuotų vaikų.
„Tam tikras informacinis pagrindas, sudarant informacinius paketus, juos pateikiant tėvams suprantamai, lakoniškai, aprūpinant jais gydytojus, kurie prižiūri vaikus (...), mokytojus, mokyklas, sudarant atskirus informacinius paketus vaikams, patogia forma, tikrai galėtų paskatinti vakcinacijos procesą, kurti pasitikėjimą vakcinomis“, – įsitikinęs V.Gurskis.
Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda su Sveikatos ekspertų taryba ir Lietuvos pediatrų draugijos nariais aptarė vaikų vakcinavimo klausimus.
Po susitikimo prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė kalbėjo, kad vaikų vakcinavimo klausimas šiandien yra labai aktualus, todėl reikalingi veiksmai vakcinacijos sistemos tobulinimui.
„Susitikimas buvo skirtas aptarti vaikų vakcinavimo klausimus tam, kad vaikų vakcinavimo modelis Lietuvoje iš tiesų būtų efektyvus“, – kalbėjo prezidento patarėja. Ji taip pat pabrėžė, jog nesant oficialiai, kokybiškai ir prieinamai informacijai, ją gali pakeisti dezinformacija.
