Per paėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1982 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė dar 10 žmonių, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas. Pasveikusiais praėjusią parą pripažinti 1394 asmenys.
Septyni mirusieji buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai.
Praėjusią parą 1922 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 17 tūkst. 164 žmonės.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1306 COVID-19 sergantys pacientai – keliomis dešimtimis mažiau, nei buvo prieš parą, 130 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta per 17,4 tūkst. molekulinių (PGR) ir 4,2 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų nežymiai sumažėjo ir siekia 857,1 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis išaugo ir siekia 12,7 procento.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo 484,5 tūkst. gyventojų, o nuo jos mirė 6,9 tūkst. žmonių.
Ligoninės ir mirtys
Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyta 125 žmonių – panašiai tiek, kiek buvo prieš parą.
76 pacientams ligoninėse taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 1083 žmonėms.
Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė penki vyresni nei 80-ies metų žmones, dviem mirusiesiems buvo per 60-imt. Dar po vieną mirusį žmogų priklausė 90–99, 50–59 ir 40–49 metų grupėms.
Pilnai paskiepyti buvo trys iš jų: du vyresni nei 80-ies ir vienas vyresnis nei 90-ies metų žmogus.
Iš 6,9 tūkst. asmenų, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepyti buvo 527. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama beveik 13,1 tūkst. mirčių.
Vakcinacija
Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 1,88 mln. žmonių. Pilnai vakcinuota – 1,41 mln. gyventojų, dar beveik 383 tūkst. pilnai paskiepytųjų yra gavę ir sustiprinančiąją vakcinos dozę. Ją praėjusią parą gavo beveik 14 tūkst. žmonių.
Tarp pilnai paskiepytųjų Statistikos departamentas neįtraukia sustiprinančią dozę gavusių žmonių, jie skaičiuojami atskirai.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 67,4 proc. gyventojų.
Mažiausiai pasiskiepijusiųjų yra tarp 12–15 metų vaikų – trečdalis. Tarp vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, paskiepyta 70,3 procento.
Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta apie 5,88 mln. vakcinų dozių, skiepyti sunaudota 3,8 mln. dozių.
Šiuo metu koronavirusu tebeserga apie 19,1 tūkst. žmonių.
Naujų ribojimų neplanuoja
Susirūpinimą kelianti omikron atmaina Lietuvoje gali būti nustatyta artimiausiu metu, sako vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė.
„Kol kas ji Lietuvoje nėra nustatyta, bet turbūt tai yra tik laiko klausimas, kada mes ją turėsime. Daugelyje Europos Sąjungos šalių, įskaitant ir mūsų kaimynines šalis Estiją, Latviją, turime patvirtintus atvejus. Įvežimo riziką į Lietuvą yra išties labai didelė“, – BNS antradienį sakė L. Ašoklienė.
„Niekas nenustebtų, jei omikron atmaina būtų nustatyta ir artimiausiomis dienomis, tačiau taip pat niekas nenustebtų, jei ji būtų patvirtinta ir po savaitės“, – pridūrė ji.
Praėjusią savaitę Sveikatos apsaugos ministerija informavo, kad nustačius ar įtariant susirūpinimą keliančios omikron atmainos atvejį, izoliuotis turėtų visi kontaktai, nepriklausomai nuo jų rizikingumo ar pasiskiepijimo.
Vis dėlto vyriausioji epidemiologė sako, kad dėl šios atmainos įvesti daugiau papildomų ribojimų kol kas neplanuojama.
Daugėja protrūkių
Nors pirmąją kalendorinės žiemos savaitę aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių Lietuvoje specialistai fiksavo daugiau, jų augimas nebuvo žymus. Kaip rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys, aktyvių protrūkių registruota beveik 8 proc. daugiau nei savaitę prieš tai.
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos, laikinai vykdančios direktoriaus funkcijas, Giedrės Aleksienės teigimu, situaciją protrūkių kreivėje vertinant absoliučiais skaičiais, šiuo metu esame spalio mėnesio pradžios lygyje.
„Daugelyje sektorių, analizuodami protrūkius, stebime, kad situacija išlieka stabili, didelių „gaisrų“ išvengiama. Tokių rezultatų pasiekėme vakcinos pagalba. Tad raginu pasiskiepyti visus, kurie to nepadarė anksčiau, taip pat ir tuos, kurių imunitetas, praėjus laiko po skiepijimosi, jau yra svariai sumažėjęs“, – sako G. Aleksienė.
Savo ruožtu, gyd. epidemiologė Daiva Razmuvienė akcentuoja, kad šiuo prieššventiniu laikotarpiu nereikėtų atsipalaiduoti – ir toliau svarbios išlieka visų jau išmoktos prevencijos pamokos.
Vaikų skiepijimas
Ruošiantis vaikų vakcinavimui nuo koronaviruso, būtina stiprinti informavimą apie skiepus, sako prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.
„Reikalingi tam tikri veiksmai, kad vakcinacijos sistema būtų patobulinta, – spaudos konferencijoje antradienį teigė šalies vadovo atstovė. – (Susitikime diskutavome) apie būtinybę tobulinti vakcinavimo sistemą, įdiegiant tinkamą, kokybišką informavimo modelį.“
Taip I. Segalovičienė kalbėjo po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su Sveikatos ekspertų tarybos, Lietuvos pediatrų draugijos nariais, Seimo ir Vyriausybės atstovais.
Pasak patarėjos, nesant tinkamo informavimo, jo vietą gali užimti dezinformacija, melagienos.
Europos vaistų agentūrai praėjusį mėnesį rekomendavus skiepyti 5–11 metų vaikus, Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad vaikų vakcinavimas turėtų prasidėti antroje gruodžio pusėje.
