Profesorius patikino, kad didžiausia dovana jam tapo ne diplomas, o kolegų skirti žodžiai, jų įvertinimas, įamžintas vaizdo įraše.
„Sakyčiau, kad jis (R.Žaliūnas – red. pastaba) yra ne tik metų kardiologas, galbūt viso dešimtmečio ar net trisdešimties metų. Jis yra labai daug nuveikęs ir man norisi palinkėti, kad ir toliau sėkmingai dirbtų Lietuvos kardiologijos labui, išlaikytų gerą sveikatą, pasiektų laimėjimų ir teniso aikštelėje“, – sveikinimo įraše sakė vienas R.Žaliūno mokytojų ir ilgametis Kauno klinikų Kardiologijos klinikos vadovas prof. habil dr. Petras Zabiela.
Savo ruožtu, pirmuoju R.Žaliūno doktorantu buvęs, dabar jau profesorius Vytautas Zabiela džiaugėsi jam skirtu dėmesiu ir pamokomis – profesiniai klausimai buvo aptariami kassavaitinių susitikimų metu.
„Turiu pripažinti, kad apsilankymai pas profesorių mane ne tik pastūmėdavo laikytis grafiko, atlikti reikiamus darbus, bet ir atsakymai, kuriuos gaudavau, man daug padėjo“, – pasakojo V.Zabiela.
Tuo metu profesorė Dalia Žaliaduonytė pažymėjo išskirtinę R.Žaliūno, kaip kardiologo savybę. „Į pacientą jis žvelgia kaip į visą visumą. Nėra žmogus tik kardiologinis pacientas. Profesorius vadovaujasi principu, kad jeigu jau prie jo prisilieti, tai turi padaryti viską nuo A iki Z. Turi išlikti tęstinumas. Taip pat, kad ypatingai svarbus yra gydytojo ir paciento ryšys aš išmokau iš profesoriaus R.Žaliūno“, – prisipažino D.Žaliaduonytė, pridėjusi, kad profesorius pasižymi ir išskirtiniais vadovo gebėjimais.
„Labai malonu turėti tokį vadovą – intelektualą, bet tuo pačiu ir mažakalbį, labai subtiliai pasakantį be galo svarbius dalykus“, – pastebėjo profesorė Jolanta Vaškelytė.
Gražių žodžių R.Žaliūnui nepgailėjo ir kitas jo kolega profesorius Aras Puodžiukynas: „Jis yra strategas, nepaskęsta smulkmenose ir mato dalykus globaliai. Iš to seka ir tai, kad jis yra žodžio žmogus. Tame yra net šiek tiek mistikos ir magijos. Tai, ką profesorius pasako, anksčiau ar vėliau įvyksta.“
Pilną kolegų sveikinimą ir Lietuvos medikų teniso kortuose iškovotą taurę pamatysite vaizdo įraše.
LKD pabrėžia, kad nors 2020 m. 5,2 proc. mirčių priežasčių sudarė COVID-19 liga, kaip ir anksčiau, širdies ir kraujagyslių ligos lieka pagrindine mirties priežastimi – dėl jų mirė 52,7 proc. asmenų.
„Jau turime pirmą kardiologą, savarankiškai atliekantį širdies kompiuterinę tomografiją. Šalyje vyksta širdies nepakankamumo (ŠN) paslaugų plėtros projektas, steigiasi ŠN Ekselencijos centrai. Lietuva tapo pilotine šalimi Europos kardiologų draugijos (EKD) projekte EuroHeart – pradėsime kurti nacionalinį miokardo infarkto registrą“, – dar prieš metinę konferenciją džiaugėsi LKD atstovai.
