Praėjusią parą nustatyti 1655 nauji COVID-19 atvejai, mirė – 23, pasveiko – 1327 žmonės, rodo paskelbti Statistikos departamento duomenys.
17 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai.
Praėjusią parą 1925 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 16 tūkst. 88 žmonės.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1271 COVID-19 sergantys pacientai – beveik pusšimčiu mažiau, nei buvo prieš parą, 120 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta apie 15,7 tūkst. molekulinių (PGR) ir beveik 4 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų kiek sumažėjo ir siekia 771 atvejį. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat sumažėjo ir siekia 10,4 procento.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo 506 tūkst. gyventojų, o nuo jos mirė 7,2 tūkst. žmonių.
Ligoninės ir mirtys
Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 126 žmonės – beveik dviem dešimtimis daugiau, nei buvo ankstesnę parą.
77 pacientams ligoninėse taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 1087 žmonėms.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys anksčiau yra sakęs, jog griežtos pandemijos valdymo priemonės būtų pradedamos taikyti tuo atveju, jeigu užimtų reanimacijos lovų skaičius šalyje pasiektų 240.
Vyriausybė taip pat yra nusprendusi, jog reikalavimai neturintiems galimybių paso būtų atlaisvinami tada, kai per kalendorinę savaitę ligoninėse nebūtų gydoma daugiau nei 300 koronavirusu sergančių pacientų.
Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė 10 vyresnių nei 80-ies metų žmonių, devyni mirusieji priklausė 70–79 metų grupei. Dar dviem mirusiesiems buvo per 50-imt, o po vieną mirusį žmogų priklausė 90–99 ir 60–69 metų grupėms.
Pilnai paskiepyti buvo šeši iš jų: trys žmonės priklausė 70–79, du – 80–89, o vienas – 50–59 metų grupėms.
Iš 7,2 tūkst. asmenų, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepyti buvo 599. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama apie 13,6 tūkst. mirčių.
Vakcinacija
Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 1,9 mln. žmonių. Pilnai vakcinuota – 1,27 mln. gyventojų, dar maždaug 546 tūkst. pilnai paskiepytųjų yra gavę ir sustiprinančiąją vakcinos dozę. Ją praėjusią parą gavo apie 13 tūkst. žmonių.
Tarp pilnai paskiepytųjų Statistikos departamentas neįtraukia sustiprinančią dozę gavusių žmonių, jie skaičiuojami atskirai.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 68,2 proc. gyventojų.
Neskaičiuojant gruodį pradėtos skiepyti jauniausios vaikų amžiaus grupės, mažiausiai pasiskiepijusiųjų yra tarp 12–15 metų vaikų – kiek daugiau nei trečdalis.
Tarp vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, paskiepyta 70,9 procento.
Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta apie 6,15 mln. vakcinų dozių, skiepyti sunaudota 4 mln. dozių.
Šiuo metu koronavirusu tebeserga 17 tūkst. žmonių.
Omikron atvejai
Lietuvoje patvirtinti dar devyni COVID-19 omikron atmainos atvejai, iš viso jų nustatyta keturiolika, antradienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
NVSC teigimu, Iš naujai patvirtintų devynių atvejų šeši yra įvežtiniai.
„Pagal naujausius laboratorijų pateiktus duomenis, Lietuvoje šiuo metu iš viso patvirtinta 14 omikron atvejų. Apie penkis pranešta praėjusią savaitę, apie naujus devynis atvejus informacija gauta šią savaitę. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atliktų epidemiologinių tyrimų duomenimis, didžioji dalis šių atvejų yra įvežtiniai“, – teigia NVSC.
Pasak epidemiologų, šeši įvežtiniai atvejai fiksuoti gyventojams, parvykusiems iš Danijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Čekijos, Maldyvų, Namibijos. Tuo metu trys asmenys niekur nekeliavo, užsikrėtė šeimoje, vienas iš jų užsikrėtimo šaltinio įvardyti negalėjo.
Viruso protrūkiai
Koronaviruso protrūkių žemėlapyje situacija išlieka stabili, antradienį paskelbė NVSC.
Centro duomenimis, iš viso praėjusios savaitės pabaigoje registruotas 701 aktyvus protrūkis, kai savaitę prieš tai jų buvo 683.
Pasak epidemiologės Daivos Razmuvienės, nors pastarąsias tris savaites protrūkių skaičius svyruoja tai į vieną, tai į kitą pusę, tačiau reikšmingų pokyčių nėra.
„Protrūkių kreivėje matome gana stabilią situaciją. Nėra nei svaraus kilimo aukštyn, nei reikšmingo protrūkių mažėjimo. Vertinant, kad žmonių mobilumas šiuo metu nėra mažas, tai palankus ženklas. Vis dėlto, plintant omikron atmainai, apie atsipalaidavimą negali būti nei kalbos“, – sakė D. Razmuvienė.
Nauja vakcina – sausį
Jungtinių Valstijų (JAV) bendrovės „Novavax“ vakcina nuo COVID-19 Lietuvą turėtų pasiekti sausį, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė.
Ji tikisi, kad ši tradicinė baltyminė vakcina bus populiaresnė tarp skeptikų, nei naudojamos naujos platformos RNR vakcinos, kadangi tokio tipo preparatai jau daugelį metų kuriami saugantis nuo kitų ligų.
„Kalbant apie naują vakciną, Lietuvą ji turėtų pasiekti sausio mėnesį. Kol kas nežinome, kokiais kiekiais, dar grafikai detalūs nėra suderinti, bet jos turėsime (...) Tikimės, kad ji bus patrauklesnė būtent tiems, kurie dar abejoja, kad ši vakcina paskatins skiepytis aktyviau arba apskritai apsispręsti skiepytis tuos, kurie dar iki šiol to nėra padarę“, – BNS antradienį sakė kanclerė.
Vaikų aktyvumo nebesitiki
Bendri skiepijimosi sustiprinančiąja COVID-19 vakcinų doze tempai džiugina, bet proveržio skiepijant 5-11 metų amžiaus vaikus ar vyresnio amžiaus žmones nesitikima, sako J.Grebenkovienė.
„Sustiprinančiąja doze besiskiepijančiųjų procentas, vertiname, kad tikrai geras. Matome šiek tiek mažėjantį intensyvumą, bet tikimės, kad panašų lygį išlaikysime“, – BNS antradienį sakė kanclerė.
Praėjusią savaitę pradėjus skiepyti 5-11 metų amžiaus vaikus, J. Grebenkovienė sako, kad tikimasi „panašaus ar net žemesnio aktyvumo“, nei 12-15 metų amžiaus grupėje – čia pasiskiepijusių bent viena doze yra apie trečdalis.
Anot jos, aktyviausiai 5-11 metų amžiaus vaikus skiepams registruoja vilniečiai.
„Bet skiepijasi tikrai nepasakytumėme, kad aktyviai, žiūrėsime, kaip bus. Su 12-15 metų grupe startas pradžioje nebuvo labai aktyvus, intensyvus. Tai ir su šita amžiaus grupe nelabai ir tikėjomės aktyvesnio skiepijimosi, jis yra toks, koks yra“, – kalbėjo kanclerė.
„Matyt, nesitikime šios grupės maksimaliai paskiepyti, lyginant su kitomis amžiaus grupėmis, kur yra 70-80 procentų ir daugiau, kadangi tai priklauso ir nuo tėvų apsisprendimo“, – sakė ji.
