Ne viena Europos valstybė dėl omikron atmainos grėsmės jau ėmėsi ribojimų griežtinimo politikos. Antai Nyderlanduose įvestas griežtas karantinas. Naujus ribojimus pristatė ir Danija, Italija, Vokietija, kitos šalys.
V.Andriukaičio įsitikinimu, Lietuvoje šiuo metu taikomos pandemijos priemonės yra per švelnios. „Turime skubėti (griežtinti ribojimus – red.). Visų pirma reikia pastebėti, kad omikron atmainos virusas gali net apeiti žmogaus įgytą imunitetą, ar tai jis natūralus, ar po vakcinos. Sakykime, yra tokia tikimybė.
Kylanti banga artėja, ji jau yra Lietuvoje. Akivaizdu, kad priemonės, kurios padėtų užkirsti kelią viruso perdavimui, turi būti labai aktyviai įgyvendinamos jau dabar“, – laidoje „Alfa taškas“ sakė V.P.Andriukaitis.
Užkliuvo vaizdas „Žalgirio“ arenoje
Jis pridūrė, kad šalia vakcinacijos turi būti naudojamos ir nefarmacinės priemonės, o sveikatos apsaugos ministerijos pareiga labai aiškiai informuoti žmones, kaip jiems derėtų saugotis konkrečioje situacijoje.
Paklaustas, ar esamomis epidemiologinėmis sąlygomis Kauno „Žalgirio“ rungtynės gali ir toliau vykti sausakimšoje arenoje, V.P.Andriukaitis tikino, kad tai tęstis neturėtų.
„Mano atsakymas vienareikšmis – ne. Tik ką lankiausi tarptautiniame kongrese (…) pagrindinės temos ten buvo, kad be galo daug pavyzdžių, kai nepaisoma elementarių viruso neperdavimo reikalavimų“, – griežtą nuomonę išreiškė V.P.Andriukaitis.
Jo teigimu, žiūrovai renginiuose turėtų laikytis griežtų atstumo reikalavimų, dėvėti dvigubas veido kaukes. PSO pasiuntinys pabrėžė ir patalpų vėdinimo svarbą.
Tačiau buvęs sveikatos apsaugos ministras griežtas karantinas ( angl. Lockdown), jeigu jo prireiks, neturėtų būti taikomas ilgiau nei dvi arba tris savaites.
„Tie „lockdownai“, jeigu trunka ilgai, dramatiškai turi daugiau neigiamų pasekmių, negu teigiamų. Todėl, manau, kad Lietuva turi įdėti ypatingas pastangas suvaldyti viruso perdavimo kelius“, – aiškino V.P.Andriukaitis.
Nerimas dėl omikron
V.P.Andriukaitis pabrėžė, kad omikron atmaina kelia susirūpinimą dėl didelio mutacijų skaičiaus, galimos gebėjimo apeiti imunitetą, tačiau akcentavo, jog duomenų apie šios atmainos sukeliamos ligos sunkumą dar trūksta.
„Kol kas dar negalime pasakyti, kiek kliniškai sunkesnių atvejų atsiras, bet tai, kad padidės užsikrėtimų skaičius, net lengvų ar vidutinės formos susirgimų skaičiai išaugs, o tai turės dideles pasekmes sveikatos sektoriui, ekonomikai, prarastom darbo dienom, vaikų ugdymui ir t.t. Šitos baimės yra pagrįstos
Todėl kalbama apie būtinybę labai budriai sekti situaciją, išplėsti testavimą, suintensyvinti sekoskaitą ir kiek įmanoma plačiau taikyti priemones, kurios padėtų išvengti viruso perdavimo“, – dėstė V.P.Andriukaitis.
Tuo metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė pabrėžia, kad didžiausią susirūpinimą kelia omikron atmainos plitimo greitis. Jau yra žinoma, kad omikron sklinda 3–5 kartus greičiau nei kitos atmainos.
„Pažiūrėjus viso pasaulio žemėlapį, visuose šešiuose žemynuose, pagal PSO įvertinimą, atmaina plinta. Ir ganėtinai sparčiai plinta – keletą kartų greičiau negu dabar esanti delta atmaina.
Ką mes matome kitose šalyse, tai užsikrėtimų skaičius didėja eksponentiškai, t. y. dvigubai padidėja kas pusantros, dvi dienas. Suprantama, kuo daugiau serga, tuo po dviejų savaičių gali pradėti atsirasti didesni hospitalizacijos skaičiai ir, aišku, po to pačios liūdniausios išeitys. To rūpesčio yra“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė specialistė.
Reikia globalių priemonių
V.P.Andriukaitis pabrėžė, kad COVID-19 pandemija yra globali problema, tad ir atsakas į ją turi būti apimantis visą pasaulį. Tačiau vakcinacija trečiojo pasaulio šalyse taip ir nepajudėjo iš mirties taško, todėl išliek naujų koronaviruso mutacijų, kurios geba geriau įveikti vakcinų apsaugą, grėsmė.
„Dabar jau metai baigiasi. G-20 viršūnių susitikime buvo priimta, kad iki šių metų pabaigos būtų galima vakcinuoti 40 proc. pasaulio žmonių, iki kitų metų pabaigos – 70 proc. O kur mes dabar esame?
Akivaizdu, kad visiška stoka globalaus supratimo ir koordinuotų globalių veiksmų bei koordinuotų finansinių išteklių. Šiandien daug daugiau reikia skirti išteklių omikron ir pandemijos suvaldymui, nei kariniams reikalams. Čia visiškai akivaizdu, kad reikia peržiūrėti biudžetus – gaisrą gesinti.
Vakcinacija – pats tiesiausias kelias užkirsti kelią koronaviruso nevaldomam mutavimui“, – aiškino V.P.Andriukaitis.
