Tiesa, ketvirtas skiepas Izraelyje planuojamas ne visiems – kol kas tik vyresniems kaip 60 metų ir medicinos darbuotojams, jeigu nuo trečiojo skiepo praėjo bent keturi mėnesiai.
Lietuvoje pirmiausia laukiama daugiau duomenų apie tai, kaip ilgai išlieka imunitetas po sustiprinančiosios dozės. Antai Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų medikai revakcinuotis pradėjo pirmoje rugsėjo pusėje.
Šiuo metu atliekamas tyrimas, kiek antikūnų jie „išsaugojo“, praėjus 3 mėnesiams nuo pasiskiepijimo sustiprinančiaja doze.
„Visi labai laukiame rezultatų. Nuo to daug priklausys, kada bus ketvirta dozė, o ji tikrai bus. Čia tik laiko klausimas. Jeigu matysime, kad antikūnų kiekis krenta, tada be abejonės reikės revakcinuotis. Tai, ko gero, taps kasmetiniu vakcinavimu“, – portalui lrytas.lt sakė Santaros klinikų profesinių sąjungų jungtinės atstovybės pirmininkas Vaidas Dirsė.
Reikia sulaukti endeminės viruso stadijos
Savo ruožtu, virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas mano, kad apie ketvirtąjį skiepą kalbėti dar anksti.
„Galbūt nereikia tikėtis, kad nuolat būtų išlaikomas tam tikras neutralizuojančių antikūnų kiekis. Galbūt nebebus to siekiama ir pakaks, kad yra imuninės atminties ląstelės.
Gali būti, kad to pakaktų, jog infekcija pereitų į endeminį plitimo lygį. Jau turime labiau užkrečiamą omikron atmainą, todėl panašu, kad tai pasiekti pavyks tik tada, kai beveik visi įgis imunitetą – persergant arba skiepų pagalba“, – portalui lrytas.lt paaiškino S.Čaplinskas.
Gruodžio 10 d. skelbtais Statistikos departamento duomenimis, 20 proc. Lietuvos gyventojų dar neturėjo imuniteto prieš COVID-19 ligą: nebuvo nei užsikrėtę, nei skiepyti. Oficialioje įstaigos paskyroje nurodoma, kad ši žmonių kategorija priskirta prie „laukiančiųjų“, nes „paplitus delta bei omikron atmainoms, yra beveik garantuota, kad galiausiai visi gyventojai vienaip ar kitaip taps imunizuoti.“
Profesorius pabrėžė, kad endeminėje stadijoje koronavirusas ir toliau cirkuliuotų. Esminis skirtumas nuo dabartinės situacijos būtų tas, kad COVID-19 liga sunkiau susirgs dar mažiau žmonių, daugelis dėl ankstesnio susidūrimo su virusu, bus atsparesni, rečiau prireiks gydymo ligoninėje.
„Deja, bet tie žmonės, kurie neturės jokio imuniteto, ir toliau bus stipriai pažeidžiami. Mes dabar tokią situaciją turime su tymais. Juk žmonės, kurie pasiskiepiję arba persirgę tymais, įvykus protrūkiui tarp neskiepytų, išvis nerizikuoja, skiepyti irgi nesuserga, arba tik lengva forma“, – pavyzdį pateikė S.Čaplinskas.
4-tas skiepas bus prieš omikron?
Profesorius svarstė, kad ketvirtasis skiepas Lietuvoje galėtų būti ne toks pat, kokius naudojame dabar, o jau pritaikytas konkrečiai prieš omikron atmainą.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė „Lietuvos ryto“ laidoje „Nauja diena“ anksčiau yra sakiusi, kad skiepus galima pritaikyti omikron variantui, bet adaptuotos vakcinų versijos pasirodytų tik pavasarį.
Visgi, ar skiepijimo modifikuota vakcina prireiks jau artimiausiu metu, S.Čaplinsko nuomone, pasakyti dar anksti. Esą tai parodys tolesnė pandemijos eiga, omikron atmainos elgesys.
„Izraelio patirtis atsakys į daug klausimų. Dabar kalbėti apie tai, kad visiems reikės ketvirtos dozės, yra per anksti. Lygiai taip pat, kaip tvirtinti, kad jos bus visai atsisakyta“, – patikino profesorius.
Pasiskiepijo ne visi medikai
V.Dirsė patikino, kad medikai revakcinuojasi aktyviai ir tų, kurie skiepijosi pirmomis dviem vakcinos dozėmis, raginti jau nebereikia. Tiesa, pasak jo, tebėra maža medikų grupelė, kuri iki šiol apskritai nepasiskiepijo.
Santaros klinikų profesinių sąjungų atstovybė jau anksčiau pasisakė už privalomą medikų skiepijimą.
„Norėtume, kad šitos grupelės pasiskiepytų. Ne tik jie patys taptų saugesni, bet ir kolegas apsaugotų, tuo pačiu ir pacientus. Jų saugumas yra pirmoje vietoje, o vienas nepasiskiepijęs medikas gali įskelti infekcijos židinį ligoninėje, užkrėsti pacientus“, – apgailestavo V.Dirsė.
Jis pridūrė, kad skiepais pasirūpinti dar labiau skatina ir labiau užkrečiamos omikron atmainos plitimas.
Statistikos departamento duomenimis, sustiprinančiaja vakcinos nuo COVID-19 doze Lietuvoje pasiskiepijo 24,4 proc. suaugusių šalies gyventojų. Tai yra kiek daugiau nei 560 tūkst. žmonių.
Aktyviausiai revakcinuojasi senjorai. Sustiprinančią skiepo dozę gavo 47,6 proc. 75-79 m. amžiaus grupės gyventojų, tačiau vyresni nei 80 metų senjorai mažiau aktyvūs, revakcinavosi – 38,3 proc. gyventojų.
Bent vieną skiepo nuo COVID-19 dozę gavo 78,9 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų.
