Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1596 nauji užsikrėtimai koronavirusu. Iš viso Lietuvoje iki šiol COVID-19 nustatytas 513 830 žmonių. Šiuo metu serga – 15 017.
Statistikos departamento duomenimis, per pirmadienį mirė 18 asmenų. Iš jų – 17 nepaskisiepiję. Iš viso koronavirusas jau nusinešė 7328 gyvybes.
Praėjusią parą 1840 žmonių paskiepyta pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 20 tūkst. 889 žmonės.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1133 COVID-19 sergantys pacientai – keliasdešimt mažiau, nei buvo praėjusią parą, 116 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta apie 8,9 tūkst. molekulinių (PGR) ir per 7,7 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų beveik nepakito ir siekia 724,9 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis kiek išaugo ir siekia 11 procentų.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo beveik 514 tūkst. gyventojų, o nuo jos mirė daugiau nei 7,3 tūkst. žmonių.
Ligoninės ir mirtys
Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 99 žmonės – beveik tiek pat, kiek ankstesnę parą.
65 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 957 žmonėms.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys anksčiau yra sakęs, kad griežtos pandemijos valdymo priemonės būtų pradedamos taikyti tuo atveju, jeigu šalies gydymo įstaigose būtų užimta 240 reanimacijos lovų.
Vyriausybė taip pat yra nusprendusi, jog reikalavimai neturintiesiems galimybių paso būtų atlaisvinami tada, kai per kalendorinę savaitę ligoninėse nebūtų gydoma daugiau nei 300 koronavirusu sergančių pacientų.
Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė šeši 90–99 metų, penki 80–89 metų, keturi 70–79 metų žmonės. Dar po vieną mirusįjį priklausė 60–69, 50–59 ir 40–49 metų grupėms.
Pilnai paskiepytas buvo vienas iš jų, jis priklausė 60–69 metų grupei.
Iš 7,3 tūkst. asmenų, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepyti buvo 627. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama apie 13,8 tūkst. mirčių.
Vakcinacija
Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 1,91 mln. žmonių. Pilnai vakcinuota – 1,23 mln. gyventojų, dar maždaug 592 tūkst. pilnai paskiepytųjų yra gavę ir sustiprinančiąją vakcinos dozę. Ja praėjusią parą paskiepyta per 17 tūkst. žmonių.
Tarp pilnai paskiepytųjų Statistikos departamentas neįtraukia sustiprinančiąją dozę gavusių žmonių, jie skaičiuojami atskirai.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 68,4 proc. gyventojų.
Neskaičiuojant gruodį pradėtos skiepyti jauniausios vaikų amžiaus grupės, mažiausiai pasiskiepijusiųjų yra tarp 12–15 metų vaikų – kiek daugiau nei trečdalis.
Tarp vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, paskiepytas 71,1 procento.
Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta apie 6,15 mln. vakcinų dozių, skiepyti sunaudota 4,06 mln. dozių.
Šiuo metu koronavirusu tebeserga 15 tūkst. žmonių.
Omikron atmainos plitimas
Naujoji koronaviruso atmaina omikron Lietuvoje dominuojančia taps sausio viduryje, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.
„Sausio viduryje – tikrai. Tiksliai taip negaliu pasakyti, kad sausio 15 dieną bus dominuojanti, bet sausį bus visą Lietuvą padengusi tikrai“, – BNS pirmadienį sakė D. Razmuvienė, paklausta, kada naujoji koronaviruso atmaina taps dominuojančia Lietuvoje.
Pasak jos, šiuo metu Lietuvoje nustatyti iš viso 59 omikron atvejai, dar dėl kelių šimtų įtariamų mėginių galutinių atsakymų dar nėra.
„Gruodžio 27 dienos duomenimis, aštuoniose apskrityse iš dešimties registruota po vieną ar kelis atvejus, Vilniaus apskrityje – daugiausia“, – teigė epidemiologė.
Naujas skiepas Lietuvoje
Europos Komisijai praėjusią savaitę užregistravus penktąją vakciną nuo COVID-19 ligos – farmacijos kompanijos „Novavax“ sukurtą preparatą „Nuvaxovid“, pasiskiepyti juo Europos Sąjungos (ES) gyventojai galės kitų metų pirmą ketvirtį. Baltymų pagrindu sukurta vakcina bus skiriama dviem dozėmis asmenims nuo 18 metų, tarp pirmos ir antros dozės išlaikant trijų savaičių pertrauką.
„Nuvaxovid“ yra tinkama pirminei vakcinacijai nuo COVID-19 ligos – klinikiniai tyrimai parodė, kad jos veiksmingumas siekia 90 proc., sakoma Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešime.
Naujo karantino galimybė
Jei Lietuvoje blogėtų epidemiologinė situacija ir dėl to prireiktų įvesti karantiną, jis truktų apie tris savaites, būtų taikomas nuotolinis ugdymas, judėjimo ribojimai, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
„Visas mokymasis ir ugdymas grįžtų į nuotolinį režimą, būtų ribojamas judėjimas, galbūt net tarp savivaldybių. Na, tikėkimės, kad šito nereikės. Mums dar trūksta informacijos, kaip galų gale elgsis naujoji viruso atmaina“, – LRT pirmadienį sakė A. Dulkys.
„Tokiems atvejams trijų–keturių savaičių užtenka“, – pridūrė jis.
Pasak ministro, esminis rodiklis, pagal kurį šiuo metu bus vertinami karantino ribojimai, – reanimacijos lovų užimtumas.
BNS primena, kad Vyriausybė yra nusprendusi griežtus ribojimus įvesti tuo atveju, jeigu užimtumas reanimacijos skyriuose pasiektų 240 lovų.
