„Omikron atmaina pakoregavo visas diskusijas. Žinome, kad asmens sveikatos priežiūra ir socialinės paslaugos – pakankamai jautrios veikos. Turime ten pacientus, senyvo amžiaus žmonių, kuriems yra didelė rizika užsikrėsti.
Tuo pačiu turime saugoti sveikatos sektorių nuo izoliavimo ir susirgimų. Žinome, kad ne tik COVID-19 paslaugas, bet ir kitas“, – trečiadienį sakė A.Bilotienė Motiejūnienė.
Ji pridūrė, kad Lietuva nėra pirmoji valstybė, kurioje priimti sprendimai dėl privalomų skiepų. Viceministės teigimu, panašias priemonės taiko Graikija, Italija, Prancūzija.
Galutinį sprendimą dėl projekto dar turi priimti Seimas. Įstatymo pataisos jame svarstomos gali būti jau sausio 11 dieną.
Siūloma, kad pataisos įsigaliotų vasario 14 dieną.
Sąrašą gali praplėsti
Pirminiuose dokumentuose dėl privalomų skiepų jie buvo numatyti ir valstybės tarnybos, švietimo sektoriaus darbuotojams, kariuomenei tačiau Vyriausybės trečiadienį priimtas įstatymo variantas šių sričių neįtraukė.
„Pirmame etape mes turime dvi sritis, kurios yra pačios jautriausios, net esant karantinui negalėtų teikti paslaugų nuotoliniu būdu. Jeigu valstybės tarnautojai didžiaja dalimi galėtų teikti nuotolines paslaugas, tai šios dvi sritys (sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų – red.) mums dabar ir čia pat, kad darbutojai galėtų dirbti kontaktiškai ir pilnai“, – aiškino viceministė.
Ji pabrėžė, kad esamos priemonės skubos tvarka priimtos atsižvelgiant ir į omikron atmainos plitimą, o specialybių sąrašas vėliau gali būti išplėstas, tačiau A.Bilotienė Motiejūnienė tikino negalinti pasakyti, kada privalomų skiepų prievolė galėtų būti praplėsta.
Savo ruožtu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Vyriausybės pateiktą siūlymą dėl privalomo sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų sričių darbuotojų skiepimo nuo COVID-19 viruso vadina pamatuotu žingsniu, tačiau neatmeta, kad ateityje į šį sąrašą galėtų būti įtraukti ir kitų sričių darbuotojai.
„Šiandien Vyriausybė, matyt, žengia pamatuotą žingsnį, tačiau neatmetu galimybės, kad būtų plečiamas tas sąrašas“, – trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Paklausta, ar ji pati nemato poreikio į šį sąrašą įtraukti ir kai kurių kitų sričių darbuotojų, Seimo pirmininkė teigė, kad pirmiausiai reikėtų įvertinti šios priemonės efektyvumą ir tolesnes koronaviruso plitimo tendencijas.
„Bus svarbu įvertinti, kokį poveikį turės ši priemonė, dėl kurios apsispręsta šiandieną. Ir, žinoma, koks bus pandemijos eigos scenarijus artimiausiomis savaitėmis“, – aiškino ji.
Vis tik Seimo vadovė pabrėžė, kad vakcinacija ir dabar yra itin svarbi priemonė ne tik medicinos srityje dirbantiems asmenims.
„Keli pastarosiomis dienomis nuskambėję įvykiai dėl susirgimų mokyklose parodė, kad būtina skiepytis ir švietimo srities darbuotojams, būti labai atsakingiems, atsargiems. Manau, kad Vyriausybės sprendimas dar kartą primena ir ragina visus, ne tik šių dviejų profesijų atstovus, labai atsakingai žvelgti į būtinybę skiepytis“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.
„Mūsų projektu siūloma, kad valstybės lygio ekstremalios situacijos ar karantino metu, kai yra prieinamos vakcinos, tam tikri darbuotojai galėtų dirbti tik pasiskiepiję pilna schema plius sustiprinančia doze. Skiepytis privalės darbuotojai, dirbantys darbus ir užsiimantys veikla dviejose srityse, tai asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir socialinės paslaugos ir veikla“, – per Vyriausybės posėdį sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Lauktų atleidimas
Išimtis dėl privalomų skiepų būtų taikoma darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių bei tiems, kurie yra persirgę koronavirusu, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą.
Nepasiskiepiję ir išimtims nepriklausantys darbuotojai negalės dirbti kontaktiniu būdu: jei darbo pobūdis leidžia, jie galės būti skiriami dirbti nuotoliniu būdu, jei ne – perkeliami į kitas pareigas, kurioms nereikia skiepytis, o jei tokios galimybės nėra – nušalinami nuo darbo nemokant atlyginimo.
Praėjus trims mėnesiams nuo nušalinimo pradžios darbdavys galės nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėdamas išeitinės išmokos.
