Vilniuje jis siekia dar daugiau, – 71,8 proc., ir naujų atvejų sostinėje vakar nustatyta 1439. Per 14 pastarųjų dienų 100 tūkst. vilniečių teko 1976,1 naujo koronaviruso infekcijos atvejo. Šiuo metu šia liga serga 8747 Vilniaus gyventojai.
Būtent Vilniuje santykinis sergamumas – didžiausias Lietuvoje, ir šalies sostinė dabar yra 60-ies savivaldybių sąrašo gale. Kaunas šiame sąraše yra ketvirtas, – per dvi savaites 100 tūkst. gyventojų čia nustatyta 1838,5 COVID-19 infekcijos atvejo, o savaitinis naujų ligos atvejų pokytis Kaune išaugo iki 97,2 proc. Pastarąją savaitę infekcijos atvejų vidutiniškai kasdien mieste buvo nustatoma po 511, tačiau vakar, antradienį, – 734.
Tarp dviejų didžiųjų Lietuvos savivaldybių (Vilniaus ir Kauno) nemažu sergamumu koronaviruso infekcija dabar įsiterpia Druskininkų (1856,3 atv.) bei Klaipėdos (1897,3 atv. – 100 tūkst. gyventojų) miestų savivaldybės.
Tuo pat metu Pagėgių savivaldybėje per 2 pastarąsias savaites 100 tūkst. gyventojų santykinai teko 196,5 nauji COVID-19 atvejai, Ignalinos r. savivaldybėje – 368 atv., Zarasų r.– 421,4 atv. bei Jurbarko r. savivaldybėje – 495,1 atv.
Ankstesnės epidemiologų prognozės, kad susirgimų koronavirusu skaičiai sparčiai augs, jau pildosi.
„Praėjusi savaitė buvo itin sudėtinga, ir matome reikšmingą epidemiologinės situacijos pablogėjimą. Bendras paros naujų atvejų skaičius priartėjo prie keturių tūkstančių, tokių tendencijų nefiksavome nuo 2020-ųjų pabaigos. Tai tik patvirtina, kad Omikron atmaina sklinda žymiai sparčiau nei kitos, o tai reiškia, jog turime būti dar labiau dėmesingi, susitelkę“, – pirmadienį žurnalistams sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.
Statistikos departamento duomenimis, jau kitą dieną, antradienį šalyje buvo nustatyta daugiau kaip 4000 naujų COVID-19 infekcijos atvejų (4635 atv.).
Epidemiologė D. Razmuvienė primena, kad svarbiausia priemonė kovoje su virusu ir toliau išlieka vakcina. „Nors situacija ligoninėse šiuo metu stabili, dar negalime pasakyti, kokias realias pasekmes omikron atmaina turės sveikatos sistemai artimiausiu metu.
Labai svarbu padaryti viską, kas priklauso nuo kiekvieno mūsų, kad situacija išliktų stabili. Žinome, kad sustiprinančioji dozė tris kartus sumažina riziką užsikrėsti omikron atmaina, o neseniai pagal pilną vakcinacijos schemą pasiskiepijusių žmonių tikimybė užsikrėsti mažėja perpus, tad didesnės paskatos skiepytis ir negalėtų būti“, – sako gydytoja epidemiologė.
