Darbo ėminius dėl COVID-19 ligos tiriančioms laboratorijoms netrūksta. Trečiadienį paskelbta, jog Lietuvoje per parą registruotas iki šiol didžiausias naujų atvejų skaičius – 4635.
„Besikemšantys“ testavimo punktai
Antai trečiadienio rytą Pagėgių savivaldybės mobilijame punkte artimiausias laisvas laikas PGR tyrimui – pirmadienį, o Birštone laisvų registracijos talonėlių apskritai nebuvo.
Tiesa, daugelyje Lietuvos vietų padėtis geresnė – dažniausiai užsiregistruoti galima tyrimui po paros ar pusantros, bet tą pačią dieną – misija neįmanoma.
Remiantis elektroninės registracijos sistemos duomenimis, laisvos vietos tyrimui ilgiau palaukti tenka Vakarų Lietuvos gyventojams. Kretingos rajono ir Palangos miesto savivaldybėse – visos vietos užimtos 2 dienas į priekį. Testavimo punktai mažesniuose miestuose savaitgalį nedirba, tad ligos simptomus pajautus ketvirtadienį, testo tektų laukti iki pirmadienio.
Užtektų greitojo antigenų testo?
Ekspertai perspėja, kad jau nebėra, kas galėtų dar daugiau ėminių ištirti – laboratorijų pajėgumai išsemti.
Vilniaus Santaros klinikų Laboratorinės medicinos centro vadovas profesorius Dalius Vitkus antradienį po Sveikatos ekspertų tarybos susitikimo Prezidentūroje tvirtino, kad dabar Lietuvos laboratorijose galima atlikti maksimaliai iki 20 tūkst. PGR tyrimų per parą.
„Tuo tarpu prognozuojami duomenys rodo, kad tokių tyrimų galėtų būti 2-2,5 karto daugiau“, – tvirtino profesorius.
Tiesa, dėl maksimalaus laboratorijų pajėgumo institucijos, panašu, nesutaria. Nacionalinis visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Virusologinių tyrimų poskyrio vedėja Svajūnė Muralytė lrytas.lt informavo, kad, laboratorijų apklausos duomenimis, per parą galima atlikti beveik 16 tūkst. mėginių tyrimus.
Bet Statistikos departamentas nurodo, kad antradienį Lietuvoje atlikta daugiau nei 23 tūkst. diagnostinių PGR tyrimų
Sveikatos apsaugos viceministrė A.Bilotienė-Motiejūnienė nurodė dar didesnius skaičius. Pasak jos, per parą būtų galima atlikti ir iki 35 tūkst. PGR tyrimų, o dabar mobilieji punktai testų paklausą patenkinti dar pajėgia.
Anot D.Vitkaus, testavimo situaciją tokio spartaus viruso plitimo sąlygomis, kokios yra prognozuojamos, pagerinti galėtų didinamas greitųjų antigenų testų prieinamumas visose sveikatos priežiūros įstaigose.
„Ypatingai tai akcentuočiau visoje greitosios medicinos pagalbos sistemoje, vaistinėse, karščiavimo klinikose ir visur kitur, sudarant galimybes asmens sveikatos priežiūros specialistams teigiamus greitojo antigenų testo rezultaus nedelsiant įvesti į elektroninę sveikatos sistemą“, – dėstė jis.
Kartu siūlomas dar vienas žingsnis – patikslinti COVID-19 diagnostikos algoritmus. Svarstoma, kad greitųjų antigenų testų teigiamas atsakymas galėtų būti traktuojamas kaip pakankamas įrodymas, nereikalaujant papildomo patvirtinimo PGR tyrimu.
Mobiliuosiuose punktuose tirtis prašo „tikslingos grupės“
A.Bilotienė-Motiejūnienė antradienį patvirtino, kad Vyriausybės sveikatos ekspertų posėdyje dėl tokios galimybės jau diskutuota. Bet, anot viceministrės, „reikėtų aiškumo, kada tas greitasis antigeno testas galėtų būti kaip ligą fiksuojantis“.
Todėl galimus COVID-19 ligos simptomus pajutusiems žmonėms viceministrė pirmiausia siūlo atlikti greitąjį antigeno testą, esą, taip pavyks išvengti netikslingo apsilankymo mobiliajame testavimo punkte.
„Tam, kad pajutus simptomus nereikėtų iš karto vykti į mobilųjį punktą, rekomenduojame turėti testą ir atlikti jį namie. Taip mes mobiliuosiuose punktuose turėsime tik tikslingą grupę, kuri jau turi teigiamą antigeno testą“, – gyventojams patarė A.Bilotienė-Motiejūnienė.
Tiesa, pasak viceministrės, svarstomas vienas variantas, kuomet greitojo antigeno testo rezultatas gali būti priimamas kaip ligą nustatantis.
„Jeigu šeimos nariui yra nustatytas teigiamas COVID-19 testas PGR būdu, o kiti šeimos nariai atlikę greitąjį testą, turi taip pat teigiamą, tą taip pat būtų galima spręsti.
Šiuo metu labiau yra technininiai klausimai sprendimo eigoje“, – sakė viceministrė.
Problema ta, kad greituoju antigeno testu pripažinti ligą kliudo Europos Sąjungos COVID-19 sertifikato išdavimo tvarka, į šio dokumento algoritmus greitieji antigeno testai nėra įtraukti.
Padėtis ligoninėse
Sergamumas COVID-19 liga ženkliai išaugo dar šių metų pradžioje, o tai didele dalimi siejama su labiau užkrečiamos omikron atmainos paplitimu Lietuvoje. Tiesa, kaip pastebima, dėl šios koronaviruso varianto gydymo ligoninėje prireikia rečiau.
Šalies ligoninėse šiuo metu gydomi 1079 COVID-19 sergantys pacientai – keletu daugiau nei prieš parą, 85 iš jų – reanimacijoje.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys anksčiau yra sakęs, kad griežtos pandemijos valdymo priemonės būtų pradedamos taikyti tuo atveju, jeigu šalies gydymo įstaigose būtų užimta 240 reanimacijos lovų.
Vyriausybė taip pat yra nusprendusi, jog reikalavimai neturintiesiems galimybių paso būtų atlaisvinami, kai per kalendorinę savaitę ligoninėse nebūtų gydoma daugiau nei 300 koronavirusu sergančių pacientų.
