Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 4559 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė dar 11 žmonių, antradienį skelbia Statistikos departamentas. Pasveikusiais praėjusią parą pripažinti 299 asmenys.
Visi mirusieji, išskyrus vieną, buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai.
Praėjusią parą 749 žmonės buvo paskiepyti pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyti 9372 asmenys.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1066 COVID-19 sergantys pacientai – panašiai kaip ir prieš parą, 91 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta apie 17,8 tūkst. molekulinių (PGR) ir 6,6 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų augo ir siekia 1743,9. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat augo ir siekia 21,4 procento.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo 575,4 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė 7681 žmogus.
Ligoninės ir mirtys
Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 108 žmonės – maždaug keturiomis dešimtimis daugiau, nei ankstesnę parą.
60 pacientų taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 901 žmogui.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys anksčiau yra sakęs, kad griežtos pandemijos valdymo priemonės būtų pradedamos taikyti tuo atveju, jeigu šalies gydymo įstaigose būtų užimta 240 reanimacijos lovų.
Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė šeši vyresni nei 70-ies, trys vyresni nei 80-ies ir du 60–69 metų grupei priklausę žmonės.
Iš 7681 žmogaus, iki šiol mirusio nuo COVID-19, pilnai paskiepyti buvo 700 asmenų. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama 14,5 tūkst. mirčių.
Vakcinacija
Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta apie 1,94 mln. žmonių. Pilnai vakcinuota per 1 mln. gyventojų, dar 820 tūkst. pilnai paskiepytųjų yra gavę ir sustiprinančiąją vakcinos dozę.
Tarp pilnai paskiepytųjų Statistikos departamentas neįtraukia sustiprinančiąją dozę gavusių žmonių, jie skaičiuojami atskirai.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 69,2 proc. gyventojų.
Neskaičiuojant gruodį pradėtos skiepyti jauniausios vaikų grupės, kur paskiepyta 4,3 proc. vaikų, mažiausiai pasiskiepijusiųjų yra tarp 12–15 metų vaikų – 37,7 procento.
Vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, paskiepyta 72,3 procento.
Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta apie 6,5 mln. vakcinų dozių, skiepyti sunaudota 4,33 mln. iš jų.
Šiuo metu koronavirusu tebeserga 33,9 tūkst. žmonių – keliais šimtais daugiau nei prieš parą.
Keisis galimybių paso reikalavimai?
Atsisakyti galimybių paso šiuo metu nėra planuojama, tačiau vyksta diskusijos, kaip galėtų keistis jo reikalavimai, sako Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai.
„Atsisakyti – ne. Kaip epidemiologinių kontrolės priemonių komplekse yra svarstomas galimybių paso klausimas plačiąja prasme, bet tik atsisakymo būdu, tai ne“, – pirmadienį sakė Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.
Pasak jos, apie galimybių pasą svarstoma kontekste kitų priemonių, „kaip tai prisideda prie epidemiologinės situacijos gerinimo ar nebloginimo“.
Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Aušros Bilotienės Motiejūnienės, dėl galimybių paso reikalavimų valdant koronaviruso pandemiją klausimus kelia verslininkai, išdiskutuotus siūlymus turėti tikimasi per kelias savaites.
Mišiose respiratoriai – tik rekomenduojami
Įsigaliojus reikalavimui renginių metu dėvėti respiratorius, religiniuose renginiuose jie liks rekomenduojami, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai.
„Mišios, jeigu išlaiko atstumą, ten yra rekomendacija“ – pirmadienį sakė A.Bilotienė Motiejūnienė.
Vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė sakė, jog reikalavimas dėvėti respiratorius apima kino teatrų, profesionaliojo scenos meno įstaigų, taip pat kitus komercinius ir nekomercinius kultūros, pramogų, sporto renginius, šventes, muges, festivalius ar kitus tam tikrą laiką trunkančius organizuotus žmonių susibūrimus viešoje vietoje, iš anksto nustatytu laiku.
„Toks yra bendras apibrėžimas ir jis neapima religinių renginių: mišios čia nepatenka, joms taikomos rekomendacijos. Ir jis neapima asmeninių švenčių“, – kalbėjo epidemiologė.
Užteks tik greitojo testo?
Svarstoma, kad žmogui patvirtinus COVID-19 PGR tyrimu, jo šeimos nariams užtektų atlikti greitąjį antigeno testą, sako A.Bilotienė Motiejūnienė.
„Siūlymas buvo diskusijai, jog jeigu yra nustatyta COVID-19 PGR testo vienam iš šeimos asmenų, likusių šeimos asmenų, kurie gyvena kartu su sergančiuoju, pakaktų ir greitojo antigeno testo teigiamo tam, kad fiksuotume susirgimą“, – pirmadienį sakė viceministrė.
Vis dėlto ji pabrėžė, kad antigeno testas pirmiausia yra laikomas skirtu savikontrolei, todėl plačiau jo taikyti vietoje PGR tyrimų neplanuojama.
Specialistai rekomenduoja šių testų turėti namuose ir naudoti juos kilus įtarimui dėl galimo užsikrėtimo ar pajutus COVID-19 būdingus simptomus.
