Įvertino omikron atmainos grėsmę: tarp blogų ženklų – ir vilties spinduliai Ar galimybių pasas dar reikalingas?

Lietuvoje fiksuojamas dar neregėtas koronavirusinės infekcijos plitimas. Tačiau sunkių COVID-19 pacientų ligoninėse dar nedaugėja. Tiesa, dar niekas negali garantuoti, kad omikron atmainos sukeltos ligos pasekmės tokios lengvos, kaip dažnai piešiama, perspėja Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europoje Vytenis Povilas Andriukaitis.

Koronavirusas Lietuvoje.<br>lrytas.lt nuotr. koliažas
Koronavirusas Lietuvoje.<br>lrytas.lt nuotr. koliažas
Koronavirusas, testavimas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas, testavimas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
eesc, Vytenis Andriukaitis<br>D.Umbraso nuotr.
eesc, Vytenis Andriukaitis<br>D.Umbraso nuotr.
Linas Slušnys<br>M.Ambrazo/ELTA nuotr.
Linas Slušnys<br>M.Ambrazo/ELTA nuotr.
Koronavirusas, testavimas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas, testavimas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas, testavimas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas, testavimas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas, testavimas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas, testavimas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas, testavimas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas, testavimas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas, testavimas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas, testavimas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
koronavirusas, kaukė, kaukės<br>V.Ščiavinsko nuotr.
koronavirusas, kaukė, kaukės<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>M.Morkevičiaus/ELTA nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>M.Morkevičiaus/ELTA nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>M.Morkevičiaus/ELTA nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>M.Morkevičiaus/ELTA nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

Jan 21, 2022, 8:58 PM, atnaujinta Jan 21, 2022, 9:16 PM

Dėl omikron atmainos padažnėjo ir užsikrėtimai tarp pasiskiepijusių, tad vis dažniau keliamas klausimas, ar ne laikas atsisakyti galimybių paso?

Apie omikron atmainos keliamas grėsmes ir valdžias reakciją į jas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Oponentai“ diskutavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, konservatorius Linas Slušnys, Sveikatos teisės instituto (STI) vadovas Rimas Jankūnas ir V.P.Andriukaitis.

Galimybių pasas – ne epidemiologinė priemonė

Pastarasis pabrėžė, kad pandeminė situacija nuolat kinta, todėl reikia suprasti ir pasikeitimus jos valdyme.

„Besikeičiančią situaciją reikia vertinti tiksliai ir aiškiai. Tai yra naujos viruso atmainos sukeliami nauji epidemiologiniai iššūkiai.

Delta, alfa variantai niekur nedingo, bet koronaviruso omikron variantas tuo ypatingas, kad labai greitai plinta, turi didelį užkrečiamumo laipsnį. Vadinasi, ir epidemiologiniai reikalavimai turi būti tam pritaikyti.

Todėl izoliacijos terminų keitimai, esant kitai atmainai, yra visiškai logiški. Omikron atmaina turi kitą chrarakteristiką ir jos atveju gali būti sutrumpintas izoliacijos laikas, kadangi sergamumo, sunkių ligų ir mirčių procentas yra mažesnis“, – sakė V.P.Andriukaitis.

Jis pridūrė, kad situaciją švelnina iš aukštas imunizacijos lygis: didelė dalis visuomenės pasiskiepijo arba persirgo.

Kaip pažymėjo V.P.Andriukaitis, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vertinimu, tokių priemonių kaip galimybių pasas taikymas – politinė priemonė. Tuo metu užkrato plitimą stabdančios priemonės – kovos prieš pandemiją pamatai.

„Todėl biosaugos reikalavimai – veido kaukių dėvėjimas, atstumų laikymasis, patalpų ventiliacija, drėgmės, kietųjų dalelių, temperatūrų matavimai yra būtini, nes esant šitai aktyvaus viruso bangai, kaip niekada reikia sustiprinti biosaugos reikalavimų paketą“, – sakė PSO pasiuntinys.

Anot jo, galimybių pasas – visai kitas, jau diskusinio pobūdžio klausimas.

„Visada laikiausi nuomonės, kad galimybių pasas nėra ta priemonė, kuri galėtų padėti epidemiologiškai valdyti situaciją. Tai priemonė skatinti žmones vakcinuotis. Ji daugiau politinio pobūdžio, bet ne epidemiologinė.

Ir dabar esu skeptiškas šitos priemonės atžvilgiu, nes esant omikron atmainai, užsikrėsti gali visi iki vieno: persirgę, nepersirgę, skiepyti ir neskiepyti. Šiuo atveju daug svarbiau būtų pritaikyti atsekamumą, ypač naudojant kompiuterines priemones, negu toliau naudoti šitą pasą, kuris turi labai ryškų socialinio susipriešinimo elementą“, – teigė V.P.Andriukaitis.

Ar reikia privalomų skiepų medikams?

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys pripažino, kad galimybių pasas nėra epidemiologinė priemonė. Tačiau, pasak jo, galimybių pasas buvo reikalingas norint paskatinti atsakingą gyventojų elgseną.

„Tam tikru momentu valstybė turėjo priimti sprendimus, kad žmonės pradėtų jausti, jog jie elgdamiesi socialiai atsakingai, rodydami atsakingumą, demonstruodami aukštą sąvimonę, daro gerus dalykus ne tik sau, bet ir kitiems. Už tai jūs galite turėti daugiau galimybių.

Ar tai valdymas konkrečiai viruso? Ne, bet tai bandymas valdyti srautus“, – aiškino L.Slušnys.

Ketvirtadienį Seime valdantieji patyrė fiasko. Galutiniame balsavime dėl Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų, kuriomis Lietuvoje nuo vasario mėnesio medikams ir socialiniams darbuotojams turėjo būti įteisintas privalomas skiepijimas nuo koronaviruso, jiems pritrūko balsų.

Opozicija į šią baigtį reagavo plojimais. Tačiau V.P.Andriukaitį toks džiūgavimas papiktino.

„Liūdna, kad ten kažkas ploja. Tie žmonės, turbūt, nori pademonstruoti, jog labai gerai, kad turime krizę, milžinišką protrūkį ir likimo valiai galime palikti sveikatos apsaugos sistemą“, – teigė jau kuris laikas už privalomus skiepus medikams pasisakantis PSO pasiuntinys.

Tuo metu Sveikatos teisės instituto (STI) vadovas Rimas Jankūnas sveikino Seimo sprendimą.

Jis taip pat akcentavo, kad visuomenė jau pasiekė aukšta imunizacijos lygį prieš COVID-19, o omikron atmaina mažiau pavojinga sveikatai.

„Reikia nustoti žiūrėti į atvejų skaičius. Reikia žiūrėti į hospitalizacijas“, – tvirtino R.Jankūnas.

STI vadovas teigė, kad argumentai už privalomus skiepus jo neįtikino. Pasak jo, įstatymo projekto aiškinamaje rašte nurodomi duomenys buvo pasenę.

„To įstatymo poreikis buvo tuo, kad reanimacijoje yra sunkiai sergančių. Bet kad atrodytų baisiau buvo paimti ne dabartiniai duomenys, o dar gruodžio vidurio, kai buvo 113 reanimacijoje, o dabar nėra nei šimto“, – pastebėjo R.Jankūnas.

Savo ruožtu L.Slušnys atkreipė dėmesį į tai, kad ir šiuo metu tarp COVID-19 reanimacijos skyriuse gulinčių, 90 proc. yra nepasiskiepijję.

„Turėkime tai, kad į reanimaciją iš esmės pakliūna neskiepyti asmenys ir jie gauna pačias brangiausias sveikatos priežiūros paslaugas“, – pabrėžė Seimo narys.

Su šiais skaičiais sutiko ir R.Jankūnas, bet, jo teigimu, „tai tik viena medalio pusė“.

„Mes galvojame tik apie veiksmingumą, bet ne apie saugumą. Jei viskas būtų taip gražu, farmacijos kompanijos seniai jau būtų paskelbusios kaip vakcinos veikia mirties riziką.

Tačiau pagrindiniai atsitiktinių imčių kontroliuojami klinikiniai tyrimai neparodė, kad vakcinos sumažintų mirties riziką“, – dėstė STI vadovas.

Ragina nenuvertinti omikron atmainos

V.P.Andriukaitis pridūrė, kad užtikrintai teigti, jog omikron atmainos sukelta liga tokia jau nekalta, dar negalima.

„Paskaitykite PSO, amerikiečių ataskaitas. Sunku atsakyti į klausimus, kuo visa tai (omikron atmainos plitimas – red.) gali išvirsti. Todėl nesiųskite žinučių, kad tai yra lengvas virusas“, – perspėjo V.P.Andriukaitis.

Anot jo, nereikėtų pamiršti, kad ne visiems kova su omikron atmainos sukelta liga baigiasi laimingai.

„To nepaneigs niekas. Mirčių atvejai fiksuoti. Todėl, jeigu yra mirtys, kaip galima sakyti, kad tai yra lengva infekcija. Nebent skaičuojame, kad nesvarbu, kiek numirė arba esame, kaip Stalino laikais – mišką kerta, tai ir keletas skiedrų nukrito.

PSO pasakė, kad tai negali būti traktuojama lengva liga, nes ji, nors ir rečiau, bet sukelia sunkias pasekmes.

L.Slušnys pabrėžė, kad dėl augančio sergamumo COVID-19 liga šiuo metu didžiausia našta tenka ne ligoninių palatoms, o priėmimo skyriams. Daugėja į juos besikreipiančių žmonių, kurie po apžiūros dažnai paleidžiami namo, bet gydytojams tenka daugiau darbo.

„Iššūkiai sveikatos apsaugos sistemai lieka ir net auga, nes yra žymiai didesnis krūvis net ir tų elementarių dalykų, kuriuos reikia spręsti: diagnozuoti, diferencijuoti, gydyti, nutarti“, – pastebėjo V.P.Andriukaitis.

Praėjusią parą nustatyti 6478 nauji COVID-19 atvejai, mirė 12 žmonių, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.

11 mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.