Imunologai Prakashas Nagarkatti ir Mitzi Nagarkatti iš Pietų Karolinos universiteto paaiškina, kuo BA.2 skiriasi nuo ankstesnių koronaviruso variantų ir kas apsaugo nuo užsikrėtimo šia infekcija.
Kas yra BA.2 ir koks jo ryšys su omikron?
BA.2 yra naujas užkrečiamiausios koronaviruso atmainos, omikron potipis. Nors BA.2 kilmė vis dar neaiški, ji greitai tapo dominuojančiu COVID-19 variantu daugelyje šalių, įskaitant Indiją, Daniją ir Pietų Afriką. Jis toliau plinta Europoje, Azijoje ir daugelyje pasaulio šalių.
Šis koronaviruso potipis jau dominuoja ir Lietuvoje. BA.2 aptinkamas daugiau nei 63 proc. ištirtų mėginių koronaviruso, rodo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) skelbiama naujausia statistika.
Šiuo metu omikron variantas, mokslininkų žodyne žinomas kaip B.1.1.529, turi tris pagrindinius subvariantus: BA.1, BA.2 ir BA.3. Pirmą kartą 2021 m. lapkritį Pietų Afrikoje buvo pranešta apie anksčiausiai aptiktą omikrono subvariantą BA.1.
Nors mokslininkai mano, kad visi subvariantai galėjo atsirasti maždaug tuo pačiu metu, bet būtent BA.1 sukėlė COVID-19 susirgimų bangą praėjusių metų pabaigoje ir šių pradžioje.
Pirmasis omikron subvariantas BA.1 yra unikalus pakitimų gausa, palyginti su pradine viruso versija – jame yra daugiau nei 30 mutacijų spyglio baltyme, kuris padeda virusui patekti į ląsteles ir taip jas užkrėsti.
Mokslininkai ir sveikatos priežiūros specialistai atidžiai stebi būtent spyglio baltymo pakitimus, nes jie turi įtakos konkretaus COVID-19 varianto užkrečiamumui, tam kaip gerai jis geba išvengti antkūnų apsaugos.
BA.2 turi aštuonias unikalias mutacijas, kuriomis nepasižymi BA.1, tačau ir pats neturi 13 mutacijų, kurias turi BA.1. Abu šie omikron potipiai turi maždaug 30 bendrų mutacijų. Būtent dėl santykinio genetinio panašumo BA.2 yra laikomas omikron atmainos potipiu, o ne visiškai nauju koronaviruso variantu.
Kodėl jis dar vadinamas „stealth“ variantu?
Kai kurie mokslininkai BA.2 pavadino „Stealth“ (angl. slaptas), todėl, kad paprastų tyrimų metu jį sunkiau atskirti nuo delta varianto.
BA.2, skirtingai nei BA.1 variantas, neturi genetinio parašo, kuris padėtų ganėtinai lengvai jį atpažinti.
Nors standartiniai PGR testai vis dar gali aptikti BA.2 variantą kaip koronavirusą, jais gali nepavykti jo atskirti nuo delta varianto.
Ar BA.2 labiau užkrečiama/mirtina nei kiti COVID-19 variantai?
BA.2 laikomas labiau užkrečiamu, bet ne virulentiškesniu nei BA.1. Tai reiškia, kad nors BA.2 gali plisti greičiau nei BA.1, žmonės nebūtinai sirgs sunkiau.
Verta paminėti, kad nors pirminis omikron atmainos potipis BA.1 atvejų skaičiumi dominuoja pasaulyje, sunkią ligos eigą jis sukelia rečiau nei delta variantas. Naujausi tyrimai Jungtinėje Karalystėje ir Danijoje rodo, kad BA.2 gali kelti panašią hospitalizacijos riziką kaip BA.1.
Ar persirgimas BA.1 potipiu apsaugo nuo užsikrėtimo BA.2?
Atsakymas: Taip! Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad žmonės, anksčiau užsikrėtę pirminiu omikron variantu BA.1, turi solidžią apsaugą nuo BA.2 potipio.
Kadangi sergumas BA.1 atmaina buvo itin aukštas, tikėtina, kad didelė dalis gyventojų turi apsauginį imunitetą nuo BA.2. Štai kodėl dalis mokslininkų mano, kad BA.2 tokios koronaviruso bangos ir tokio ryškaus susirgimų šuolio sukelti neturėtų.
Tačiau, nors natūralus imunitetas, įgytas užsikrėtus COVID-19, gali būti stipri apsauga nuo pakartotinio užsikrėtimo ankstesniais variantais, prieš omikron atmainą ši apsauga silpnesnė, o tai ir rodo gerokai padažnėję antriniai ar net tretiniai užsikrėtimai.
Kaip efektyviai vakcinos apsaugo nuo BA.2?
Neseniai atliktas preliminarus, dar nerecenzuotas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei milijonas Kataro gyventojų, rodo, kad dvi „Pfizer“ ir „BioNTech“ arba „Moderna“ vakcinų nuo COVID-19 dozės kelis mėnesius apsaugo nuo simptominės BA.1 ir BA.2 infekcijos. Vėliau apsauga sumažėja iki maždaug 10 proc.
Tačiau sustipriinantysis skiepas grąžina imuniteto apsaugą į pradinį lygmenį.
Svarbu tai, kad abi vakcinos buvo 70–80 proc. veiksmingos, siekiant išvengti hospitalizavimo ar mirties, o po revakcinakcijos veiksmingumas šiuo atžvilgiu padidėjo iki daugiau nei 90 proc.
Parengta pagal „Science Alert“ inf.
