Gyventojams kylančias problemas pastebi ir vaistininkai. Jie kasdien girdi žmonių skundus. Dažnas už norimą medikamentą verčiau susimoka iš savo kišenės, nei bando jaukintis valstybės kompensuojamą preparatą.
„Nusiskundimus išsako tiek jauni pacientai, tiek vyresnio amžiaus. Kadangi prie anksčiau vartojamų ir kompensuojamų vaistų pacientai yra pripratę ir jiems vaistai padeda, jie vaistų nekeičia ir patys už juos susimoka“, – portalui lrytas.lt sakė „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė.
Tai nėra tik pacientų užsispyrimas – vaisto keitimas gali apsunkinti žmogaus gydymą, sako Lietuvos bendrosios praktikos/šeimos gydytojų asociacijos prezidentas, profesorius Julius Kalibatas. Todėl, pasak jo, žmonės pagrįstai laikosi įsikibę senojo vaisto, o ne bando sau pritaikyti vieną iš kompensuojamųjų sąrašo.
„Žinoma, finansinis nuostolis šitiems žmonėms – tikrai didelis, nes dauguma sergančių žmonių yra pensinio amžiaus, jų materialinė padėtis nėra puiki“, – pastebėjo J.Kalibatas.
A.Dulkys: nepakeičiamų vaistų nėra
Pacientų atstovai suskaičiavo, kad dėl pasikeitusios tvarkos sau įprasto vaisto kompensuojamų sąraše nerado 300 tūkst. lietuvių. Jiems reikalingi medikamentai, skirti širdies ir kraujagyslių ligoms, astmai, prostatai, psichinės sveikatos ir kitiems sutrikimams gydyti.
Dėl naujos tvarkos pacientai ėmė skųstis Seimo Sveikatos reikalų komitetui, klausimo apie gyventojams kilusius nepatogumus sulaukė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Tačiau jis tikino pacientų nepasitenkinimo nesuprantąs ir aiškino, kad veiksmingą vaistą su kompensacija gauti jie gali ir dabar.
„Yra kitų vaistų, kurie jiems (pacientams – aut. pastaba) tinka, kurie yra puikus pakaitalas ir jie gali taip pat puikiai jais naudotis.
Tas kainyno mechanizmas toks yra: vieni vaistai ateina, kiti išeina <...> nėra nei vieno vaisto, kurio negalima pasikeisti“, – praėjusią savaitę sakė A.Dulkys.
Parinkimo procesas gali trukti mėnesius
Tačiau su ministro pastabomis nesutinka Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos (LPOAT) pirmininkė Vida Augustinienė. Ji aiškina, kad naują vaistą priderinti pacientui nėra taip paprasta.
„Čia ne saldainiai geltonais ir raudonais popierėliais, kad galėtum pasirinkti, kokį nori. Taip sakyti gali žmogus, kuris pats neserga ir to nežino“, – ministro retorika stebėjosi V.Augustinienė.
Ji priminė, kad dauguma lietuvių serga širdies ir kraujagyslių ligomis, o vaistų kaitoliojimas tokiems žmonėms esą „ne į sveikatą“.
„Kol gydytojas parenka konkrečiam žmogui tinkamą vaistą, praktiškai praeina mėnesiai. Pacientas vaistą ne visada gali pats prisitaikyti“, – aiškino V.Augustinienė.
Ji pabrėžė, kad nemažai ligonių vartoja ne vieną vaistą, tad kai keičiasi vienas iš medikamentų, jo alternatyva turi būti suderinta su vaistų visuma.
Problemų sukelti gali jau ir pats pakitęs vaistinio preparato naudojimo būdas. „Astmai yra vaistai flakonėliuose. Kitam vaistui gali reikėti ir kokią kapsulę įsidėti. Vyresniems žmonėms ypač tas kaitaliojimas gali sukelti problemų, o ir vaistas jam nebūtinai bus toks geras, kaip tas, kurį jis vartojo prieš tai.
Prašo netaupyti pacientų sąskaita
Žinoma, kad veiklioji medžiaga bus ta pati, bet viena ar kelios sudėtinės medžiagos gali skirtis. Galbūt viena kuri žmogui netiks ir dėl to sugriaus jam visą gydymą“, – pasakojo V.Augustinienė.
Pasak jos, suprantamas ministerijos noras ieškoti finansiškai optimaliausio varianto, tačiau tai neturi tiesiogiai paliesti gyventojų.
„Mes nieko prieš, kad būtų taupoma – bet ne pacientų sąskaita“, – aiškino LPOAT pirmininkė.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) žadėjo, kad pakeitus kompensuojamųjų vaistų skyrimo tvarką pacientams bus siūlomas ne pigiausias, o tinkamiausias vaistas ir galimybė, reikalui esant, primokėti.
V.Augustinienė tikino, kad ši žinia pradžiugino, bet greitai ir nuvylė.
„Mes džiaugiamės, kad gydytojas galės išrašyti ne tik pigiausią vaistą, bet dabar vis tiek nėra pasirinkimo. Iš kainyno išbrauktą 200-300 vaistų, o juos vartojančių žmonių – keli šimtai tūkstančių. Jie dėl to kenčia“, – sakė LPOAT pirmininkė.
Ji pridūrė, kad nepatenkintų žmonių skambučiai pacientų organizacijos atstovams prasidėjo iš karto po Naujųjų metų, kai tik įsigaliojo naujasis kompensuojamųjų vaistų kainynas. Pagal pakeistą tvarką jis atnaujinamas kas pusmetį.
V.Augustinienė siūlė, kad kompensacijos būtų skiriamos visiems šalyje prieinamiems vaistams. „Geriau tegul būna didesnė priemoka. Žmogus vis tiek pirks vaistą, kuris jam reikalingas, bet bent jau nereikės mokėti pilnos kainos, o tik skirtumą tarp bazinės kainos ir kompensacijos“, – išeitį siūlė LPOAT pirmininkė.
Pakeistas vaistas – mažesnis efektas
Neigiamą nuomonę dėl padėties, kai pacientai stumiami rinktis kitą vaistą išsakė ir J.Kalibatas.
„Tai daugeliu atžvilgiu yra žalinga pacientui ir nevisiškai priimtina gydytojui. Žinome, kad daugeliui ligų parinkti gydymo schemą yra pakankamai sudėtinga, o išėmus vieną vaistą, labai sunku atstatyti gydymo procesą“, – lrytas.lt sakė Lietuvos bendrosios praktikos/šeimos gydytojų asociacijos prezidentas.
„Pagrindiniuose klasikiniuose vadovuose rašoma, kad jau pasiekus klinikinį efektą, gink Dieve, negalima keisti vaisto“, – pridūrė jis.
J.Kalibatas pastebėjo, kad nepaisant to, jog alternatyvaus vaisto veiklioji medžiaga yra ta pati dėl skirtingų kitų medikamento medžiagų keičiasi jo įsisavinimo greitis ir net efektyvumas, o klinikinis efektas po vaisto pakeitimo pacientui dažnai būna nepakankamas.
„Manyčiau, ministerijos aiškinimai apie atpiginamą gydymą ir tai, kad pacientams nebus jokios žalos, neatlaiko kritikos. Mes, klinicistai matome, kad praktikoje viskas yra kitaip, o vaistų keitimas blogina gydymo procesą“, – įsitikinęs J.Kalibatas.
Jis taip pat siūlė kompensuoti visus vaistus, turinčius konkrečią veikliają medžiagą. „Valstybei nuostolio vis tiek nebus. Iš vienos grupės vaistų su ta pačia veikliąja medžiaga, vis vien gydytojo bus skiriamas tik vienas vaistas“, – aiškino J.Kalibatas.
