Artimiausiu metu galima laukti sprendimų dėl naujo vakcinacijos etapo.
Praėjusią parą Lietuvoje užfiksuota 1820 koronaviruso atvejų, nuo COVID-19 mirė dar 6 žmonės, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas.
Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 1516, antrą – 301, trečią – trys žmonės.
Ligoninėse šiuo metu gydoma 833 COVID-19 sergantys pacientai – maždaug pusšimčiu mažiau nei praėjusią parą, 47 iš jų – reanimacijoje.
14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų sumažėjo ir siekia 824,1 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis irgi sumažėjo bei siekia 23,9 procento.
Nuo praėjusių metų pabaigos sparčiai augęs naujų susirgimų skaičius po truputį mažėti pradėjo šių metų vasario pradžioje. Tuomet pasiektas naujų atvejų rekordas, kai per parą nustatyta daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę beveik 69,8 proc. gyventojų.
Visi praėjusią parą mirę žmonės buvo vyresni nei 70-ies. Keturi iš jų buvo pilnai paskiepyti.
Nepageidaujamos reakcijos į COVID-19 skiepus
Pirmąjį šių metų metų ketvirtį Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) gavo 1151 pranešimą apie nepageidaujamas reakcijas į COVID-19 skiepus, nuo vakcinacijos pradžios gauti beveik 8 tūkst. pranešimų.
„Kalbant apie šių metų pirmąjį ketvirtį, gautas 1151 pranešimas apie nepageidaujamas reakcijas į COVID-19 vakcinas“, – antradienį pranešė VVKT vadovas Gytis Andrulionis.
Susiję straipsniai
Pranešimų mažėjo ir dėl karo
Pernai apie 90 proc. pranešimų pateikė gyventojai, šių metų pirmąjį ketvirtį tiek gyventojų, tiek gydytojų teikiamų pranešimų dalis maždaug susilygino. Tai pat ir vyrų bei moterų teikiamų pranešimų kiekis.
Anot G. Andrulonio, padidėjusių medikų pranešimų skaičių lėmė Karo medicinos tarnybos ir „pilietiškai nusiteikusių gydytojų“ iniciatyvumas. Jis pastebi, kad pranešimų buvo padaugėję pernai pradėjus skiepyti mokytojus, o šiemet jie suaktyvėjo ėmus viešumoje kalbėti apie galimą žalos atlyginimą dėl nepageidaujamų reakcijų.
„Matyt, buvo lūkestis, kad galėsiu pretenduoti į žalos atlyginimą. Kitaip tariant, labai matome tą emocinį ir socialinį aspektus“, – sakė jis.
G. Andrulionio teigimu, nuo vasario vidurio aktyvumas „praktiškai sustojo“.
„Mūsų nuomone, tai lėmė ženkliai smukę vakcinavimo mastai – iki 5-6 kartų ir daugiau, tada panaikintas galimybių pasas, ir, faktas, – karas Ukrainoje. Visa tai, matyt, nukreipė dėmesį nuo vakcinavimo ir nuo nepageidaujamų reakcijų pranešimo“, – paaiškino jis.
Specialistai įspėja apie mažėjančius vaikų skiepijimo tempus: peržengta kritinė riba
PSO: pandemija tikrai dar nesibaigė
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ragina koronaviruso priemones sušvelninusias šalis toliau aktyviai testuoti gyventojus. „Pandemija tikrai dar nesibaigė“, – pirmadienį Ženevoje sakė Kate O‘Brien, PSO vakcinacijos skyriaus direktorė. Vis dar gali atsirasti naujų viruso atmainų.
Dėl sušvelnintų ribojimų, anot K. O‘Brien, kyla naujos infekcijos bangos. Tai esą ne iš karto pasimato, nes daugelyje šalių dabar atliekama daug mažiau testų. Pareigūnė ragino šalių vyriausybes atsargiai švelninti ribojimus ir stebėti mirčių skaičius.
20 pasaulio šalių nuo koronaviruso paskiepyta mažiau nei 10 proc. gyventojų, sakė K. O‘Brien po nepriklausomos ekspertų tarybos, kuri patarinėja PSO skiepų klausimu, susitikimo. Dauguma šių šalių yra Afrikoje. Tai esą jau nesusiję su vakcinų trukumu. Šalys dabar mėgina išplėsti savo vakcinacijos programas. Sausį dar 34 šalys buvo paskiepijusios mažiau nei 10 proc. gyventojų.
Taryba dabar aiškinasi ir klausimą, kokia yra antrosios stiprinančiosios dozės nauda. Duomenų esą kol kas nepakanka, kad būtų galima pateikti rekomendaciją.