Šią savaitę į Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį gausiai susirinkę šeimos gydytojų organizacijų atstovai liejo nepasitenkinimą ir skundėsi, kad pertvarka vykdoma per prievartą, ne kartą skambėjo prašymas užuot reformavus sistemą – skirti didesnį finansavimą esamos efektyvinimui.
Savo ruožtu sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė tikino, kad dėl reformos su medikais diskutuota daug, pertvarka sulaukė ir nemažo palaikymo. „Kodėl jūs taip elgiatės?“, – klausė ji sukilusių šeimos gydytojų.
Ne reformų, o pinigų algoms
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos (LŠGPS) valdybos narys Eimantas Brazaitis piktinosi nesuprantąs, kodėl reikalinga ruošiama pertvarka. Jis pastebėjo, kad tarp nurodomų esamo modelio neefektyvumo priežasčių – COVID-19 pandemijos metu sustojęs tikėtinos gyvenimo trukmės augimas.
„Tas įvyko visame pasaulyje. Kam reikalinga reforma, jeigu iškelta problema yra trumpa tikėtina gyvenimo trukmė, o sakoma, kad ji ilgėjo sparčiausiai Europos Sąjungoje?“, – klausė E.Brazaitis.
„Labai rekomenduoju apsvarstyti, ar verta reformuoti, o gal pakaktų įvertinti dabartinės sistemos galimus trūkumus ir juos koreguoti, o ne reformuoti jau gerai veikiančią sistemą“, – pridūrė jis.
Siūloma pertvarka ketinama išplėsti šeimos gydytojo komandą, numatomas glaudesnis bendradarbiavimas su visuomenės sveikatos specialistais ir gydytojais specialistais, nes jų darbą apjungtų Sveikatos centras. Tačiau toks užmojis šeimos gydytojų atstovų nežavi.
„Mes jau turime tą komandą. Galime turėti ir kineziterapeutus, ir socialinius darbuotojus. Viską tą galime turėti. Vienintelis dalykas, kurio mums trūksta – finansavimas. Iš principo reforma kalba, kad bus pakeista komanda, kuri šiuo metu jau yra veikianti. Tik finansavimo trūksta.
Nereikia sukurti kažkokio papildomo tarpinininko – Sveikatos centro, kuris, įsivaizduojame, mums padės“, – sakė LŠGPS pirmininkė Alma Astafjeva.
„Ne viename posėdyje su viceministre kalbėjome, kad mes turime tuos komandos narius, bet duokite pinigų, iš kur algą jiems mokėti“, – pridūrė A.Astafjeva.
Regionai liks be medikų?
Medikai teigė, kad specialistų komanda nepadės išspręsti paciento bėdų, nes vertins tik skirtingas sistemas, visa apimančias žinias apie jį surinkti esą gali tik šeimos gydytojas.
„Šeimos gydytojas, pažinomas pacientą, turi geriausias galimybes įvertinti, ko jam iš tiesų reikia“, – sakė LŠGPS valdybos narė Rasa Isevičienė.
Šeimos gydytojai taip pat skundėsi, kad pertvarkai lipdomas „Slovėnijos modelio“ pavyzdys. Pasak jų, panašūs pakeitimai šioje šalyje atlikti visai neseniai, jau yra ženklų, kad jie gali duoti ir neigiamą rezultatą.
„Slovėnijoje (rezidentai, red.) jau nebenori stoti į šeimos mediciną, nes jie tampa nebe gydytojais, o tik tam tikro siauro paslaugų spektro teikėjais“, – pastebėjo R.Isevičienė.
Jos teigimu, nuskriaustas liks ir pacientas, nes dabar gavęs šeimos gydytojo siuntimą jis specialistą gali pasirinkti laisvai visoje Lietuvoje, o po reformos „šeimistas“ jį siųstų pas konkretų gydytoją.
„Pagal šitą pertvarką labai aiškiai matome, kad pacientui bus apsunkinta gauti tam tikras paslaugas, nes jis turės suktis tik tam tikrame regione. Neturėkime iliuzijų, kad į nutolusius regionus jūs pritrauksite visus reikiamus specialistus. Pacientai šitoje vietoje tikrai nukentės“, – neabejojo R.Isevičienė.
Be to, pasigirdo abejonių, kad nesudėtingas medicinos paslaugas sutelkus regionuose, jiems bus sunku pritraukti kvalifikuotus medikus, kurie norėtų atlikti tik nesudėtingus darbus.
„Šita reforma atima visą (…) nes nei kardiologai nori gydyti spaudimus, o taip bus, jeigu reikės siųsti. Nei loristai (LOR gydytojai, red.) nori plauti ausis, nei akių gydytojai nori gydyti konjuktyvitus“, – sakė Lietuvos šeimos gydytojų profsąjungos ir Jaunųjų gydytojų asociacijos atstovė Kristina Grigaliūnaitė.
Viceministrė: „Negaliu suprasti šitos akcijos“
A.Astafjeva skundėsi, kad šeimos gydytojai nebuvo įtraukti į reformos kūrimą.
„Esame iniciatyvūs žmonės, galime duoti savo laiką, energiją, bet mūsų nepakvietė į reformos kūrimą. Pasiūlė ateiti į reformos pristatymą, bet įtakoti negalime nieko“, – skundėsi A.Astafjeva.
„Mes savo nuomones išsakėme, bet į jas atsižvelgta nebuvo“, – pridūrė ji.
Medikų priekaištų dėl bendradarbiavimo trūkumo išklausiusi D.Jankauskienė garsiai abejojo jų pagrįstumu.
„Kas liečia šeimos medicinos plėtrą ir kiek ministerija skyrė dėmesio šitam klausimui, kiek Vyriausybės programoje yra priemonių šitam klausimui skirta, aš negaliu suprasti šitos dienos organizuotos akcijos. Kodėl jūs taip elgiatės?“, – šeimos gydytojų klausė viceministrė.
Sveikatos apsaugos ministerijos teikiama reforma pakeistų ne tik šeimos gydytojų darbą. Taip pat numatoma, kad rajoninės ligoninės atsisakytų stacionarinių paslaugų teikimo, pasiūlytų pacientams platesnio profilio ambulatorinį gydymą.
SAM nurodo, kad planuojamų sveikatos sistemos pertvarkų tikslas – geresnė gyventojų sveikata ir kokybiškesnės sveikatos priežiūros paslaugos.
Įstaigų tinklą pertvarkyti planuojama iki 2025 metų.
