Abiejų ligų plitimo keliai Europoje lieka neatsekti. Tačiau vaikams pasireiškiančio ūminio kepenų uždegimo (hepatito) priežasties medikai neranda iki šiol. Pirmieji ligos požymiai – pageltusios akys, apetito praradimas, nuovargis, pilvo skausmai, niežulys, patamsėjusi šlapimo spalva, raumenų ir sąnarių skausmai bei aukšta temperatūra. Susirūpinimą sukėlė ne tik „mįslingos“ hepatito priežastys, bet ir tai, kad vaikai serga itin sunkiai, daliai jų net prireikia kepenų transplantacijos.
Tuo metu beždžionių raupų specifinis bruožas – į vėjaraupius panašūs bėriimai rankų ir veido srityje. Tačiau liga taip pat pasireiškia šaltkrėčiu, raumenų skausmu, karščiavimu, limfmazgių patinimu.
Didelės plitimo rizikos nemato
Europoje nuolat daugėja beždžionių raupų atvejų, o liga, ECDC duomenimis, jau nustatyta 28 pasaulio šalyse, nepatenkančiose į viruso endeminę zoną, tačiau epidemiologai nemano, kad beždžionių raupai gali plisti taip intensyviai, kaip, pavyzdžiui, koronavirusas.
„Kalbant apie beždžionių raupus, tai ne ta infekcija, kuri išplistų visuomenėje kaip COVID-19 – naujai atsiradęs virusas. Kaip skelbia ECDC, PSO (Pasaulio sveikatos organizacija, red.), dabartiniu metu yra labai maža rizika, kad tai išplistų visuomenėje, nes žmogus nuo žmogaus užsikrečia sunkiai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Beždžionių raupais užsikrėsti galima kontaktuojant su gyvūnu, kuris serga, artimai kontaktuojant su sergančiu žmogumi arba per aplinkos daiktus: rūbus, patalynę, žmogaus, kuris sirgo ir turėjo tiesioginį kontaktą su tais rūbais patalyne.
(Užsikrėsti galima, red.) taip pat lytiniu keliu. Nepriklausomai, ar tai homo ar hetero santykiai, nes tai yra artimas fizinis kontaktas“, – pridūrė gydytoja epidemiologė.
Ji paaiškino, kad beždžionių raupai oro-lašeliniu būdu perduodami tik tada, kai yra ilgas ekspozicijos laikas. Būtent todėl nereikėtų baimintis lengvo šio infekcijos plitimo.
„Čia ne COVID-19 infekcija, kur užtenka 15 sekundžių kontakto, 2 metrų atstumo ir mažiau“, – koronavirusą ir beždžionų raupus lygino D.Razmuvienė.
Pasak jos, didesnė rizika užsikrėsti kyla nebent tiems, kurie planuoja keliauti į centrinę arba vakarų Afriką.
Naujas beždžionių raupų genotipas
Tuo metu Vilniaus Universiteto mokslininkas, virusologas Gytis Dudas teigė, kad į beždžionių raupų protrūkius reikėtų reaguoti rimtai.
„Juo labiau, kad neseniai Jungtinėse Valstijose buvo aptiktas kitas beždžionių raupų genotipas. Jis yra giminingas tam, kuris dabar sukėlė protrūkį Europoje. Todėl kyla klausimų, kaip plačiai beždžionių raupai cirkuliavo?
Ar mes matome keletą šuolių į žmones iš kažkokio viruso rezervuaro? Ar tai yra tas pats protrūkis, kuriam tiesiog reikėjo didesnio protrūkio, kad jis būtų pastebėtas? Klausimų yra daug, bet jie labiau mokslinio intereso ir sveikatos apsaugos lygio“, – komentavo G.Dudas.
Galima užsikrėsti per kraują
Tuo metu užkrečiamųjų ligų specialisto, profesoriaus Sauliaus Čaplinsko buvo paklausta, ar beždžionių raupais galima užsikrėsti per donorų kraują.
„Jeigu bus tokia stadija, kai virusas bus kraujyje, tai teoriškai tokia galimybė yra“, – sakė profesorius ir pridūrė, kad tai yra viena priežasčių parodanti, kad labai svarbi savalaikė ligos diagnostika.
„Jeigu žmonės pamatę bėrimus, ypač lyties organų srityje, vengs gydytojo, nesikreips, mes galbūt nežinosime, kad jau ir Lietuvoje yra beždžionių raupų atvejis, ką jau nustatė ir mūsų kaimynai latviai“, – pastebėjo S.Čaplinskas.
Tiesa, jis pridūrė, kad jaudintis nederėtų, grėsmės užsikrėsti beždžionių raupais per donorinį kraują nėra.
Pasak S.Čaplinsko, didelis dėmesys beždžionių raupams skiriamas, nes kyla grėsmė, kad ši liga taps endemine Europoje.
Neaiškios kilmės hepatito atvejų Lietuvoje nefiksuota
Susirūpinimo bangą medikų bendruomenėje nuvilnijo ir dėl mįslingų vaikų hepatito atvejų. Prieš kelias savaites Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras skelbė, kad apie 125 neaiškios kilmės ligos atvejus Europoje.
Gegužės pabaigoje susirgimų skaičius Jungtinėje Karalystėje viršijo 200 atvejų. Mokslininkai tiria vaikų susirgimus JAV ir Azijos žemyne.
Sunkiais ligos atvejais vaikams tenka persodinti kepenis, taip pat fiksuotos ir mirtys.
Skelbta, kad mįslingus susirgimus sukelti gali vienas adenovirusų, tačiau D.Razmuvienė pastebėjo, kad ligos priežastis lieka neaiški.
„Ar tai adenovirusas kaltas, ar vaikams iki 10 metų kepenų uždegimus sukelia kitos priežastys, bet Lietuvoje kol kas neregistruota nei vieno šito naujo, nežinomo sukėlėjo, hepatito atvejo, nei beždžionių raupų“, – pabrėžė NVSC epidemiologė.
Kodėl serga tik vaikai?
Pranešama, kad galimai nauja liga paveikia tik vaikus, daugiausia jaunesnius nei 10 metų. Pabrėžiama, kad jokių ankstesnių su hepatitu sietinų sveikatos problemų jie neturėjo.
Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Usonis lrytas.lt anksčiau nurodė dvi priežastis, kodėl mįslingi susirgimai kamuoja tik vaikus. Viena – suaugusiųjų imunizacija, o kita – vaikų organizmo ypatumai.
„Klasikinis pavyzdys – hepatitas A. Juo taip pat dažniausiai sirgdavo vaikai. Priežastis ta, kad hepatito A virusas buvo labai paplitęs, vaikai užsikrėsdavo ir persirgdavo. Todėl paaugliai ir suaugę žmonės jau turėdavo imunitetą.
Kita galima priežastis galėtų būti vaiko organizmo, jo imuninės sistemos ypatumai“, – nurodė profesorius ir pridūrė, kad kol kas galima kalbėti tik apie bendrus dėsningumus, nes apie šiuo metu fiksuojamos ligos priežastis žinoma dar palyginti nedaug.
