Tarp visų iki šiol nustatytų susirgimų joks epidemiologinis ryšys rastas nebuvo.
Birželio 1–9 d. dienomis pranešta 102 naujus ligos atvejus 10 šalių. Prancūzijoje fiksuoti 7, Airijoje, Izraelyje, Lenkijoje, Ispanijoje – po 5, Italijoje – 2, Latvijoje, Švedijoje, Graikijoje – po 1, Jungtinėje Karalystėje – 70 naujų susirgimų hepatitu.
Neaiškios kilmės kepenų uždegimo atvejai fiksuojami nuo praėjusių metų pabaigos, tačiau sergamumas drąstiškai išaugo 2022 m. kovo pabaigoje.
Pastarosiomis savaitėmis stebimas naujų susirgimų mažėjimas, tačiau ECDC ir PSO epidemiologinėje apžvalgoje pažymima, kad ūmus hepatitas išsivysto ne iš karto po pirmųjų ligos simptomų pasirodymo, atvejo tyrimas taip pat užtrunka, todėl galimi pranešimų apie susirgimus vėlavimai.
Absoliuti dauguma (77,9 proc.) ligos atvejų nustatoma ne vyresniems nei 5 metų vaikams.
Iš 402 tikėtinų atvejų, 250 pranešama apie susirgusiųjų būklę. Iš jų 181 vaikas pasveiko, 68 tebėra reikalinga medikų pagalba.
Iš 239 vieno ligos atvejo, 87 (36,4 proc.) prireikia gydymo intensyvios terapijos skyriuje.
Iki šiol žinoma apie 17 ligos atvejų, kai prireikė kepenų transplantacijos.
Iškelta versija, kad mįslingi susirgimai gali būti nulemti adenoviruso. Tačiau iš 293 tirtų atvejų tik 158 (53,9 proc.) buvo aptiktas adenovirusas.
Tik maždaug 10 proc. tirtų vaikų PGR tyrimo dėl koronaviruso rezultatas buvo teigiamas.
Lrytas.lt primena, kad vaikams pasireiškiančio ūminio kepenų uždegimo priežasties medikai ieško jau kelis mėnesius.
Pirmieji ligos požymiai – pageltusios akys, apetito praradimas, nuovargis, pilvo skausmai, niežulys, patamsėjusi šlapimo spalva, raumenų ir sąnarių skausmai bei aukšta temperatūra.
