16 kėdžių užsėdęs Panevėžio medikas turėtų per parą dirbti 29 valandas – gal todėl pas jį patekti įmanoma tik privačiai?

Dėl didesnio atlygio gydytojai priversti dirbti kiaurą parą, bet eilės prie jų kabinetų netrumpėja nė per centimetrą. Jas reguliuoti mėginę kai kurie ministrai neteko postų, o situacija nepasikeitė. Kodėl?

Poliklinika<br>T.Bauro nuotr.
Poliklinika<br>T.Bauro nuotr.
Molėtų ligoninė<br>BNS nuotr.
Molėtų ligoninė<br>BNS nuotr.
Poliklinika<br>T.Bauro nuotr.
Poliklinika<br>T.Bauro nuotr.
Panevėžio ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėjas A.Čepkauskas atvirai pasakojo apie savo daugybę darbų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Panevėžio ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėjas A.Čepkauskas atvirai pasakojo apie savo daugybę darbų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Anot V.Mockaus, viena iš gydymo įstaigų, kurios beveik visi gydytojai darbuojasi ir kitur, yra Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika.<br>V.Skaraičio nuotr.
Anot V.Mockaus, viena iš gydymo įstaigų, kurios beveik visi gydytojai darbuojasi ir kitur, yra Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jul 1, 2022, 9:32 AM, atnaujinta Jul 1, 2022, 5:45 PM

Prie gydytojų kabinetų nutįsusiose eilėse sklindančios ligonių aimanos jau pasiekė prezidento Gitano Nausėdos ausis. Šalies vadovas apie jas užsiminė ir savo metiniame pranešime.

Prezidento atmintin įsirėžė per radiją nugirstas vienos senolės pasakojimas – ji nuo ligos pradžios iki diagnozės bei paskirto gydymo eilėse esą praleido aštuonis mėnesius. Tokių istorijų – šimtai.

Žmonės dėl eilių piktinasi daugybę metų, bet pokyčių nėra.

Paradoksas: kai kurie medikai vienu metu sugeba dirbti net keliose gydymo įstaigose, pagal dokumentus – daugiau nei 24 valandas per parą.

Tad kodėl kelias iki jų kabinetų toks ilgas?

Statistika – iškalbinga

Gali būti, kad viena priežasčių, kodėl ligoniams sunku patekti pas reikiamus specialistus, – didelis jų užimtumas.

Juk daugelis medikų didesnio uždarbio vaikosi lakstydami per kelias darbovietes, kurios neretai viena nuo kitos dar būna nutolusios ir po kelis šimtus kilometrų.

Tai rodo ir oficiali statistika, kuria su sveikatos politikos strategais pasidalijo Vilniaus teritorinė ligonių kasa.

Antai iš 6,6 tūkst. Vilniaus regione veikiančių medicinos specialistų dviem bei daugiau etatų įdarbinta 490, arba 7 proc., visų į specialią apskaitą įtrauktų medikų.

Dažniausiai kelis darbus dirba fizinės medicinos bei reabilitacijos gydytojai, anesteziologai reanimatologai, kardiologai ir šeimos gydytojai.

Pasitaiko atvejų, kai vienas medikas dirba dešimtyje ar net daugiau gydymo įstaigų. Bet rekordas priklauso Panevėžio medikui, kuris spėja suktis netgi 16-oje darboviečių.

Molėtuose kilo skandalas

Anot ligonių kasų, kai kurie medikai nepaiso darbo laiko ir poilsio režimo, darbo trukmės, be to, gali būti, jog yra įdarbinti fiktyviai.

Dėl to skandalas drebino Molėtų ligoninę, kurios buvusiam vadovui Vaidotui Grigui ir dar dešimčiai asmenų pareikšti kaltinimai dėl fiktyvaus įdarbinimo.

Pareigūnai įtaria, kad šioje ligoninėje fiktyvios darbo sutartys buvo sudarytos su 11 įvairių sričių specialistų.

Pastarieji galėjo būti įdarbinami vien tam, kad įstaiga galėtų teikti valstybės finansuojamas paslaugas.

Suskaičiavo valandas

Teigiama, jog kai kuriose gydymo įstaigose neva dirbančių medikų niekas nebūna matę akyse.

Beje, ne vienas jų turėtų darbuotis kiaurą parą, jei dirbtų pagal oficialiai nurodomus darbo grafikus.

Antai kaip rodo Vilniaus teritorinės ligonių kasos informacija, darbo santykių su 16 gydymo įstaigų turintis medicinos gydytojas darbuojasi 2,77 etato ir per savaitę pluša po 145,8 valandos.

Pagrindinėje įstaigoje – Respublikinėje Panevėžio ligoninėje – jis dirba visu etatu, kitose – po 0,25 ar dar mažesniu etatu. Išeitų, kad per parą gydytojas dirba daugiau nei 29 valandas.

Be to, kai kurios šio mediko darbovietės viena nuo kitos nutolusios keliasdešimt ir daugiau kilometrų.

Pavyzdžiui, jam tenka vykti pas ligonius Šiauliuose, Mažeikiuose, Plungėje, Kaune, Jurbarke, Kelmėje, Joniškyje, Kupiškyje, Biržuose, Anykščiuose ir net Šalčininkuose.

Galbūt todėl nieko keista, jog šeimos gydytojo siuntimą turintiems Panevėžio gyventojams beveik nėra galimybių patekti pas šį specialistą.

Tenka dalyvauti loterijoje

„Lietuvos ryto“ žurnalistui atlikus eksperimentą ir pabandžius užsiregistruoti į tarp daugybės darboviečių besiblaškančio kraujagyslių chirurgo konsultaciją Panevėžio ligoninės poliklinikoje paaiškėjo, jog tai, ko gero, prilygsta galimybei išlošti loterijoje milijoną.

Po bemaž pusvalandį užtrukusių bandymų prisiskambinti pagaliau atsiliepusios poliklinikos registratorės balsas neteikė jokių vilčių: „Galite bandyti skambinti po kelių dienų, kai bus dalijami talonėliai spalio mėnesiui.“

Artimiausia konsultacija, kurią galėjo pasiūlyti registratorė, – tame pačiame ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriuje dirbančio kito gydytojo Ernesto Zabarausko. Tačiau ir ji – rugsėjo 5-ąją.

Dar poliklinkos darbuotoja patarė gydytojo patykoti prie jo kabineto durų: „Gal pavyktų susitarti su juo asmeniškai. Kiek žinau, jis priima ir privačiai.“

Išvardijo ir daugiau darbų

Iš tiesų, nepatekus į nemokamą Panevėžio ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėjo Arūno Čepkausko konsultaciją, be didesnio vargo tai galima padaryti privačiame jo kraujagyslių ligų kabinete.

Visai šalia Panevėžio teritorinės ligonių kasos įsikūrusiame kabinete pas A.Čepkauską galima apsilankyti netgi liepos pradžioje, bet už šį vizitą jau tektų susimokėti iš savo kišenės, nes įstaiga nėra sudariusi sutarties su ligonių kasa.

Medikas rekordininkas neigė, jog kai kuriose gydymo įstaigose galbūt yra „įdarbinta“ tik jo turima gydytoja licencija, ir su „Lietuvos rytu“ mielai dalijosi darbo keliolikoje darboviečių patirtimi.

„Kaip visur suspėju? Na kažkaip tenka spėti“, – nenustebo žurnalisto klausimų dėl jam priklausančio rekordinio darbų kiekio sulaukęs medikas.

Tiesa, jis juokėsi išgirdęs, kiek valandų per parą turėtų dirbti. Gydytojo teigimu, jam per savaitę tenkančios darbo valandos esą apskaičiuotos ne visai tiksliai.

Bet jis taip pat neslėpė, jog darbuojasi ir dar keliose įstaigose, kurios nepaminėtos Vilniaus teritorinės ligonių kasos sąraše.

Vis dėlto, anot A.Čepkausko, didelis nurodomų darboviečių skaičius esą dar nereiškia, kad fiziškai jose medikas lankosi retai.

„Taip susiplanuoju, jog kurio nors klinikų skyriaus pacientus vizituoju vos kartą ar kelis per metus. Būna, kad tie vizitai sutampa su šeimos kelionėmis arba užsuku veždamas vaikus į stovyklas. Taip pat pacientus iš mažesnių centrų man atveža į kurį nors didesnį.

Juk aš sau negaliu leisti važiuoti valandą pirmyn, valandą atgal“, – apie darbą bendrovėje „Diaverum klinikos“ pasakojo medikas.

Speciali informacinė sistema rodo, kad medikas šių klinikų skyriuose Kaune, Plungėje, Šalčininkuose ir Kelmėje yra įdarbintas po ketvirtį etato ir per savaitę turėtų dirbti mažiausiai po 20 valandų.

Dar gydytojas yra įsidarbinęs keliuose įmonės „Medicinos namai“ skyriuose Kuršėnuose, Kupiškyje, Biržuose, Anykščiuose, dirba bendrovėje „Diahema“ Joniškyje, taip pat bendrovėse „Ortopedijos technika“, „Dialimeda“.

Pats A.Čepkauskas dar paminėjo „Nefromedą“, „Nefrosaną“ ir „Nefrovitą“. Vis dėlto medikas tikino, jog realiai kai kuriose įstaigose jis darbuojasi po keletą valandų ir šį darbą buvo linkęs vadinti laisvalaikio ar atostogų hobiu.

Veržiasi ne pas visus?

Ar nuo galybės papildomų chirurgo darbų darbelių nenukenčia Panevėžio ligoninės pacientai ir ar ne todėl neįmanoma užsiregistruoti į jo konsultaciją šios ligoninės poliklinikoje?

Bet A.Čepkauskas aiškino, kad nuo jo tai nepriklauso: „Ką aš galiu padaryti, kad yra tokios eilės? Aš, pavyzdžiui, konsultuoju lygiai tiek pat laiko kaip ir mano kolegos, kartais per savaitę priimu netgi daugiau pacientų už kitus.“

Ligoninės skyriaus vedėjas taip pat leido suprasti, kad jam tenka gerokai didesnis krūvis, nes žmonės nori operuotis būtent pas jį, tuo metu esą kolegos operacijų turi mažiau.

„Dėl to pas mane galbūt natūraliai susidaro ilgesnės eilės. Bet tikrai nesiekiama dirbtinai jų sudaryti, kad pacientai rinktųsi greitesnes mokamas paslaugas.

Tokias paslaugas renkasi užsienyje gyvenantys lietuviai ir tie, kurie nenori ilgai laukti. Jie sudaro pusę visų privataus kabineto klientų“, – aiškino chirurgas.

Vilioja geresnis uždarbis

A.Čepkauskas pripažino, kad medikus į privatų sektorių vilioja dvigubai didesni atlyginimai. Chirurgas „Lietuvos rytui“ atskleidė, jog vienu metu, kai ėmė stigti laiko darbui privačioje klinikoje ir buvo nusprendęs jį mesti, savininkai pasiūlė tris kartus didesnę algą ir atkalbėjo.

„Kai nuėjau pas mūsų valdžią (Panevėžio ligoninės vadovus. – Red.) prašyti pakelti algą bent dešimt procentų, jie man parodė vieną pirštą“, – kalbėjo medikas.

A.Čepkauskas teigė, kad mielai rinktųsi gerai mokamą darbą vienoje įstaigoje, bet viešasis sektorius konkuruoti atlyginimu su privatininkais šiandien esą negali: „Valdiškos įstaigos niekada nemokėjo padorių atlyginimų ir niekas čia nepasikeis.“

Anot gydytojo, situacija pasikeistų, jei medikams būtų atlyginama už konkretų darbo krūvį, atliktas operacijas ar procedūras.

„Bet didesnės šalies ligoninės mano, kad gydytojai turėtų tenkintis tuo, kad yra prestižas dirbti jose. Be to, ligoninės taupo“, – sakė A.Čepkauskas.

Paklaustas, ar iš ligoninės vadovybės nesulaukia priekaištų dėl savo daugybės papildomų darbų, skyriaus vedėjas neslėpė, jog administracija neturi pasirinkimo: „Tada aš pasakyčiau, kad išeinu.“

Vieni skursta, kiti pelnosi

Gydytojų darbų gausa glumina ne tik pas juos nepatenkančius pacientus, bet ir Valstybinės ligonių kasos atstovus.

Šios įstaigos Vilniaus teritoriniam padaliniui vadovaujantis Vytautas Mockus „Lietuvos rytui“ sakė, kad problema žinoma seniai, bet dar niekam iki šiol nepavyko jos išspręsti: „Ypač aktyviai jos ėmęsis buvęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis, kad nekeltų panašių klausimų, buvo ištremtas į Briuselį.“

Anot V.Mockaus, gydytojams nedraudžiama dirbti keliose įstaigose, bet tai esą nėra gerai – privačių gydymo įstaigų pelnas didėja, o viešosiose įstaigose dažniausiai auga tik sąnaudos.

„Paprastai ir vienose, ir kitose įstaigose dirba tie patys gydytojai. Atėję į viešąją įstaigą jie neretai sulaukia kvietimų ateiti į kurią nors privačią.

Kai kurios viešosios įstaigos verčiasi itin varganai, bet gerų specialistų nestokoja.

Aišku, kad jie toje nugyventoje klinikoje dirba ne dėl algos ir turbūt ne dėl to, kad labai myli tėvynę. Beveik visi jie dar darbuojasi ir kitur.

Pavyzdžiui, taip yra Vilniaus universiteto ligoninės „Žalgirio“ klinikoje“, – pasakojo pašnekovas.

Tiesa, anot V.Mockaus, nebūtinai gydytojai išvilioja šios klinikos pacientus į savo privačius kabinetus, gali būti ir kitokia nauda: „Kai esi profesorius ar mokslų daktaras, savo privačiame kabinete jau gali kultivuoti visai kitokią kainodarą.“

Netiki, kad visur suspėja

Praėjusią kadenciją riboti galimybę medikams darbuotis vienu metu keliose gydymo įstaigose mėgino tuometis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Bet jis teigė tai bandęs daryti tik norėdamas užkirsti infekcijos plitimą.

Tačiau, anot politiko, ir dėl to buvo kilęs milžiniškas pasipriešinimas, kurio neįstengta įveikti: „Taip, ministerija tada atsitraukė, nes reikėjo ne streikuojančių, o dirbančių medikų. Per pandemiją ir taip jų trūko.“

Bet problemų su devyndarbiais medikais esą egzistavo ir iki pandemijos.

A.Veryga netiki gydytojų aiškinimais, esą galima suspėti dirbti dešimt ar daugiau darbų vienu metu: „Žmogus, kad ir kaip stengtųsi, negali dirbti po 72 valandas per parą ar teleportuotis iš Klaipėdos į Šalčininkus.“

Pasak buvusio sveikatos apsaugos stratego, norint teikti paslaugas, gydymo įstaigoms neužtenka lovų, reikia turėti ir medikų, kitaip negausi licencijos. Todėl esą atsiranda vaiduokliai, kurių ligoninėse niekas nemato, bet atlyginimai jiems mokami.

Paminėjo Šiaulių pavyzdį

Beje, A.Veryga mano, kad bėgiojančių gydytojų problemą iš dalies jau buvo pavykę išspręsti buvusiam Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriui Remigijui Mažeikai.

Jis esą sugebėjo motyvuoti medikus atsisakyti papildomų darbų, o už didesnį krūvį ligoninėje mokėjo daugiau.

Netrukus buvo pastebėta, kad ligoninėje tapo lengviau patekti pas specialistus, sutrumpėjo ir eilės prie tyrimų.

Tiesa, netrukus R.Mažeika buvo atleistas dėl kilusio mobingo skandalo ir vienos medikės savižudybės.

Bet A.Veryga nemano, kad nemalonumai direktorių galėjo užgriūti dėl pradėtų pokyčių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.