Neskubiais atvejais gyventojų prašoma negudrauti ir kreiptis į šeimos gydytoją, o jei kantrybės nėra, rinktis mokamą pagalbą.
Paprašė 60 eurų
Į naujienų portalo lrytas.lt redakciją besikreipusi Regina pasakojo, kad pirmadienį jos vyrui itin suskaudo galvą bei sutriko klausa, viena ausimi jie beveik nieko negirdėjo.
Nuvykusi į Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centrą sutuoktinių pora pagalbos nesulaukė. Registratūroje pasiūlė LOR gydytojo ieškoti Klaipėdoje.
„Gargždai elementariai neturi loristo. Per savaitę kartą gal gydytojas atvažiuoja, bet patekti pas jį neįmanoma“, – aiškino Regina.
Moteris įsitikinusi, kad vyro būklė tiek laukti neleido.
„Jis sako, kad pusės galvos nejaučia, ausimi negirdi. Dirbantis žmogus neturi laiko lakstyti nežinia kur“, – sakė gargždiškė.
Uostamiestyje norimo gydytojo ieškojusi pora vėl atsimušė į sieną. Be siuntimo pas specialistą Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje (RKL) nemokamą pagalbą čia ir dabar suteikti buvo atsisakyta.
„Sėdi dvi gražios mergytės, klapsi akimis ir sako: susimokėkite 60 eurų. Tada jus apžiūrės“, – apie patirtį RKL priėmimo skyriuje pasakojo Regina.
Tačiau sutuoktinių porą prašymas praverti piniginę papiktino.
„Nuo kada valstybinė ligoninė pasidarė privati? Pasikabinkite kainoraštį ir tada bus tvarka. Atėjau į privačią ligoninę ir susimokėjau. Jei valstybinėje ligoninėje nepadeda, už ką tada moku mokesčius?“, – piktinosi Regina.
Ji taip pat stebėjosi, kaip priėmimo skyriaus darbuotojos be išsamios apžiūros galėjo nuspręsti, kad vyrui nereikalinga skubi pagalba.
„Nesu medikė, bet suprantu, kad dirbančiam žmogui be aiškios priežasties atsirado skausmas, negirdi. Ką jam daryti? Jis nė dirbti negali. Vadinasi, čia yra ekstrinis atvejis“, – porino pašnekovė.
Ligoninė: be siuntimo paslauga neapmokama
Lrytas.lt pasiteiravo uostamiesčio ligoninės atstovų, kodėl tokioje situacijoje galėjo būti paprašyta susimokėti už antrinio lygmens gydytojo specialisto apžiūra. Pateiktame atsakyme nurodoma, kad gydymo įstaigoje laikomasi sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nustatytos tvarkos.
„Jei pacientas neturėjo siuntimo LOR gydytojo konsultacijai, o priėmimo skyriuje teikiama tik būtinoji pagalba pagal SAM ministro įsakymą. Jei nėra siuntimo, arba būklė neatitinka skubios pagalbos kriterijų, Teritorinė ligonių kasa už paslaugas neapmoka“, – teigiama RKL atsiųstame komentare.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai taip priminė, kad vykti į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių ar kviestis greitąją pagalbą reikia tais atvejais, kai kyla reali grėsmė žmogaus sveikatai ar gyvybei. Pavyzdžiui, patekus į autoįvykį, stipriai susižeidus, nusideginus, praradus sąmonę, esant tokiai būklei, dėl kurios gali sutrikti gyvybiškai svarbių organizmo funkcijų veikla.
„Visais kitais atvejais pacientai raginami kreiptis į poliklinikose dirbančius šeimos gydytojus, poliklinikų nedarbo metu – į budinčius gydytojus, o turint siuntimą – į gydytojus specialistus planinių paslaugų“, – nurodė VLK.
VLK: susimokėti gali tekti dviem atvejais
Ar pagalba yra būtina ar ne – sprendimą priima pacientą apžiūrėjęs gydytojas. Jei jis nustato, kad susirgimas pavojaus paciento gyvybei nekelia – jis į ligoninę neguldomas, pacientui rekomenduojama artimiausiu metu kreiptis į savo šeimos gydytoją.
„Todėl už skubiosios pagalbos skyriuje suteiktą nebūtinąją pagalbą paciento gali būti paprašoma susimokėti.
Trumpiau tariant, pacientui gali tekti susimokėti dviem atvejais. Pirma, jei pacientas savo noru atvyko nebūtinosios pagalbos ir sutinka laukti, kol jam bus suteiktos mokamos paslaugos. Antra, jei pacientas neatitinka būtinosios pagalbos masto, kurį nustato jį apžiūrėjęs gydytojas – tokiu atveju gali būti teikiamos tik mokamos paslaugos, nes pacientas turi kreiptis į šeimos gydytoją (šiuo atveju į gydytoją specialistą), tačiau pats savo noru nori būti aptarnaujamas skubiosios pagalbos skyriuje“, – paaiškino VLK specialistai.
Jie taip pat nurodo, kad kilus neaiškumų pacientams patartina visus rūpimus klausimus pirmiausia bandyti išsiaiškinti gydymo įstaigoje.
Pacientas turi teisę skųstis, jei mano, kad jam įstaigoje buvo suteikta neteisinga informacija apie gydymo paslaugas (mokamas ar nemokamas), ar neteisėtai paprašyta susimokėti – pirmiausia raštu reikia kreiptis į gydymo įstaigos, kurioje buvo aptarnaujamas, administraciją.
Jei įstaigos pateiktas atsakymas ar priimtas sprendimas, netenkina, su gydymo įstaigos atsakymu gyventojas turi teisę kreiptis į teritorinę ligonių kasą pagal gyvenamąją vietą. Kreiptis reikėtų raštu bei pateikti dokumentų, pagrindžiančių nurodytą galimai neteisėtą veiksmą, kopijas. Be to, rūpimus klausimus gyventojai gali pateikti bendruoju ligonių kasų el. paštu info@vlk.lt arba telefonu (8 5) 232 2222.
Svarbu žinoti, kad būtinoji medicinos pagalba visiems Lietuvos gyventojams – tiek apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, tiek neturintiems šio draudimo – nemokamai teikiama visose sveikatos priežiūros įstaigose, kur jie besilankytų. Pavyzdžiui, jei būtinosios medicinos pagalbos reikia Telšiuose, nors žmogus atvykęs iš Vievio, jam ši pagalba turi būti suteikta artimiausioje gydymo įstaigoje: ar tai būtų šeimos medicinos centras, ar ligoninė. Tačiau, kaip jau minėta, jei pacientui reikalinga ne būtinoji, o planinė pagalba, pacientas gali būti nukreiptas pas šeimos ar budintį gydytoją. Gydymo įstaiga privalo informuoti pacientus apie galimybę nemokamai gauti ligonių kasų lėšomis apmokamas paslaugas.
VLK taip pat primena, kad kreipdamiesi dėl planinės pagalbos į gydytoją specialistą ir turėdami siuntimą pacientai gali patys laisvai pasirinkti gydymo įstaigą, o rekomenduojama rinktis tą, kurioje laukimo eilės yra trumpiausios. Tai galima sužinoti ligonių kasų interneto svetainėje. Kad reikiamos paslaugos būtų apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, svarbu pasirinkti tą gydymo įstaigą, kuri turi sutartį su teritorine ligonių kasa dėl šių paslaugų teikimo. Visų gydymo įstaigų Lietuvoje sąrašą galima rasti čia.
