VLK biuruose šiomis dienomis pakilo ne vienas antakis. Gyventojai skundžiasi, kad pas gydytojus tenka lankytis ne vieną kartą, nes šie per vizitą išklauso tik vieną paciento problemą. Kur tai matyta?
Šeimos gydytojus sudrausminti panūdę VLK specialistai šią savaitę išplatino viešą pranešimą. Suprask, girdi ir mato, kas vyksta, o taip elgtis negalima.
„Jei, belaukiant gydytojo vizito, atsiranda kitų sveikatos nusiskundimų, kurie nebuvo nurodyti registruojantis, ir pacientas nori dėl to pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, šis, gyventojų teigimu, ragina registruotis kitam apsilankymui“, – tvirtina VLK.
Žinoma, kad žmogui pikta, kai reikia kelis kartus važiuoti, nors susisukti galėjai ir vieno apsilankymo pas gydytoją metu. Tačiau šeimos gydytojams buvo mestas ir papildomas kaltinimas.
„Manoma, kad taip gydymo įstaigose dirbtinai gali būti didinamos eilės, pacientai be reikalo priversti dažnai varstyti gydytojų kabinetų duris“, – įtarimais dalijasi VLK.
Anot tarnybos, tokia šeimos gydytojų savivalė – naujas reiškinys, bet skundai jau skrieja iš įvairiausių Lietuvos kampelių.
Vizito trukmė – ribota
Šeimos gydytojams VLK pareiškimas – griaustinis iš giedro dangaus. Medikai nesupranta, kokia širšė įgėlė biurokratams.
„Spręsti tik vieną problemą nėra įprasta šeimos gydytojų praktika. Tai net labiau būdinga specialistams. Pavyzdžiui, oftalmologui rašai tris siuntimus: vienas akiniams parinkti, kitas – geltonai dėmei pažiūrėti, trečias – akispūdžiui pamatuoti.
Čia toks specialistų „arkliukas“, o šeimos gydytojai dažniausiai taip nedaro“, – lrytas.lt patikino Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė gyd. Toma Kundrotė.
Ji pasakojo, kad šeimos gydytojai kartais negali visko suspėti dėl jiems tenkančio didelio krūvio.
„Vizito laikas yra ribotas. Iš kito paciento jo irgi neatimsi. Dažnai į 20 minučių būna įsprausti 2–3 pacientai. Tu suvoki, kad galimybės laike ribotos. Pacientas gal išpasakos viską, bet tada nieko daugiau padaryti nespėsi, tik išklausysi jį“, – sakė T.Kundrotė.
„Būna, kad pacientas skundžiasi dėl cukraligės, jam reikia siuntimo endokrinologui. Žmogus gali ir daugiau nusiskundimų turėti, bet šeimos gydytojas apsiima cukraligę, paskiria reikalingus tyrimus, gal ir plačiau pažiūri įtarimus dėl kitų ligų, bet jis negali septynių siuntimų iš karto parašyti“, – paaiškino šeimos gydytoja.
Ji pasakojo, kad „įsivažiavusio“ paciento skundų tiradą kartais tenka ir sustabdyti, bet tai daroma laikantis sveikos nuovokos, siekiant išspręsti esmines sveikatos problemas.
„Nežinau, kodėl šitaip užsipuolė mus Ligonių kasos. Tai nėra kasdienė šeimos gydytojų praktika. Jei ateina dešimt metų nesilankęs žmogus su šimtu skundų, tada ir siūlome išskaidyti po kelis“, patikino T.Kundrotė.
Ji taip pat pabrėžė, kad sunku būtų tikėtis kokybiškos šeimos gydytojo paslaugos, jei jis imtųsi vienu metu spręsti devynias galybes paciento problemų.
Į VLK pranešimą savo socialinio tinklo paskyroje sureagavo ir Vilniaus Karoliniškių šeimos gydytoja Justė Latauskienė. Ji stebėjosi, kad atsisakoma suprasti šeimos gydytojų darbo specifiką bei pasidalino pasakojimais iš kasdienės gydytojos praktikos. Plačiau – pridėtame įraše:
Išdėstė paciento teises
Panevėžio teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus patarėja Aldona Stukienė pabrėžia, kad pacientai neturi būti be reikalo siuntinėjami registruotis iš naujo, jei vizito pas šeimos gydytoją metu turi keletą nusiskundimų, kurie tarpusavyje gali būti susiję.
Kai šeimos gydytojas neturi galimybių pats išspręsti paciento sveikatos problemų, dėl jo būklės jis konsultuojasi su gydytoju specialistu. Tokiais atvejais išduodamas siuntimas ir žmogus nukreipiamas gydytojo specialisto konsultacijai. Po šių konsultacijų, tyrimų ar gydymo stacionare pagal pateiktas rekomendacijas šeimos gydytojas toliau rūpinasi paciento sveikata.
A. Stukienė atkreipia dėmesį: gydytojas pagal šeimos medicinos normą privalo teikti kokybiškas paslaugas. Pagal savo kompetenciją, nurodytą Lietuvos medicinos normoje, privalo tirti, diagnozuoti ir gydyti ligas, būkles bei sveikatos sutrikimus, rekomenduoti ir dalyvauti organizuojant ligų ir sveikatos sutrikimų profilaktikos priemones bei užtikrinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę.
Šeimos gydytojas pirmiausia pacientą turi pats gydyti, tirti pagal savo kompetenciją ir siųsti pas gydytoją specialistą tik tuomet, kai siekia su juo pasikonsultuoti dėl paciento sveikatos būklės, tyrimų, diagnozės nustatymo ar patikslinimo, gydymo taktikos (pradėti, pratęsti, pakeisti ar nutraukti gydymą) ar nedarbingumo reikalingumo.
Ligonių kasos atstovė primena, kad siuntimai rašomi tada, kai šeimos gydytojui reikalinga kito specialisto konsultacija, o ne tada, kai pacientas prašo siuntimo. Siuntimai, pasak skyriaus patarėjos, užtikrina, kad pacientai nepiktnaudžiautų ir savo nuožiūra neitų pas specialistus, bet konsultacijos būtų parenkamos kuo tiksliau. Juk visos šeimos gydytojo komandos funkcija – rūpintis paciento šeimos sveikata.
