Gintarą skaitytojai žino kaip kriminalinių naujienų guru, nušviečiantį svarbiausius Šiaulių krašto įvykius, su fotoapatu rankose sutinkamą ir sporto arenose. Tačiau vyrą atpažįsta ir kraujo centro darbuotojai, čia jis dažnas svečias.
Susimąstyti privertęs prašymas
Gintaras pasakoja, kad pirmą kartą kraujo dovanojo prieš kelis dešimtmečius. Su kolegomis rankoves pasiraitojo tuometės darbovietės iniciatyva. Tačiau kraujo donorystės misiją vyras pajuto kiek vėliau, sulaukęs asmeniško prašymo.
Sutiktas pažįstamas vyriškis kraujo centre paprašė pasakyti, kad kraujo dovanoja už jo šeimą.
„Sako, mamai operacijos nedarys, kol jis neatves penkių donorų“, – maždaug prieš 25 metus vykusį pokalbį prisiminė Gintaras. Tuomet jį sukrėtusi mintis, kad žmogus priverstas laukti būtinos pagalbos dėl kraujo stygiaus.
„Nebus gerovės valstybės tol, kol trūks kraujo, neateis supratimas, kad turime padėti kitiems, neieškodami gero sau“, – patikino Gintaras.
Jis pasakojo, kad po apsilankymo kraujo centre aplanko malonus jausmas, o gerą darbą padaryti visai nesunku.
Dažna donorystė sveikatai neigiamai neatsiliepė, nemalonūs pojūčiai šiauliečio praradus puslitrį kraujo niekada nekamavo. Tik miegas vakare anksčiau apima.
Paragina ir kitus
Automobilį kraujo centro link vyriškis pasuka kaskart, kai į telefoną gauna pakvietimą SMS žinute.
Gintaras kraują aukoti ragina ir kitus, į socialinius tinklus įkelia nuotrauką iš apsilankymo kraujo centre, taip ir aplinkiniams primindamas apie donorystės misiją.
„Kraują dovanoti gali beveik kiekvienas. Apčiuopiamos naudos gauna ir pats donoras. Pavyzdžiui, mano kraujas yra tirštesnis ir aš kas porą mėnesių daugmaž sužinau, kokia jo būklė“, – paaiškino Gintaras.
Jis pridūrė suprantantis, kad nuo donorystės gali atbaidyti adatų arba paties kraujo baimė. Ne visi po donacijos jaučiasi gerai.
Gintaras pastebėjo, kad vis pasigirsta pranešimai apie kraujo trūkumą, o kraujo centre Šiauliuose eilėje laukti netenka, kada jis beatvyktų.
„Žmonės, turbūt, dažnai nesusimąsto apie kraujo reikalingumą. Kai kiekvienas asmeniškai susidurs su konkrečia situacija, tada jo mąstymas pasikeis“, – svarstė Gintaras.
Donorams – pensijos
Prezidentūros Kolonų salėje penktadienio vakarą vykusiame renginyje apdovanoti tie kraujo donorai, kuriems garbės donorų vardai turėjo būti suteikti 2021 metais, tačiau dėl koronaviruso pandemijos to nepavyko padaryti.
Po šio renginio iš viso Lietuvoje garbės donoro vardas suteiktas jau 875 žmonėms.
Renginio globėjos pirmosios ponios Dianos Nausėdienės teigimu, žmonės, kurie neatlygintinai aukoja kraują ir prisideda gelbstint kitų gyvybes, yra geriausias humaniškumo ir pilietiškumo pavyzdys.
„Be galo svarbu pažymėti, kad vieno žmogaus donacija gali išgelbėti net trijų pacientų gyvybes. Aukojantieji kraują prisideda ne tik gelbstint gyvybes skubiais atvejais, bet ir papildant kraujo atsargų rezervą, kas ypač svarbu mūsų šalies gydymo įstaigoms ir jose dirbantiems bei stebuklus kasdien kuriantiems medikams“, – pranešime spaudai cituojama D. Nausėdienė.
Garbės donoro vardas suteikiamas daugiau kaip 40 kartų neatlygintinai kraujo paaukojusiems donorams. Sulaukę senatvės pensijos amžiaus, garbės donoro vardą turintys asmenys galės gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją, kuri bus papildoma prie įprastos senatvės pensijos, kuri nuo šių metų birželio yra padidėjusi iki 130,58 eurų.
Nacionalinis kraujo centras pastebi, kad nemažai donorų pamiršta labai svarbų dalyką – kreiptis dėl šios valstybinės pensijos. Todėl ragina dokumentus jai gauti užpildyti dar nesulaukus pensinio amžiaus.
