Ligoninėms trūksta darbuotojų
Gynybos ministras Sergejaus Šoigu spalio pabaigoje pareiškė, kad Rusija baigė dalinę 300 tūkst. rezervistų mobilizaciją.
Pirmosiomis mobilizacijos dienomis, Dūmos sveikatos apsaugos komiteto pirmininkas Badma Bašankajevas pabrėžė, kad į kariuomenę pakviesta bus ne daugiau 3 tūkst. medicinos srities darbuotojų. Parlamentaras tvirtino, kad šaukimo sulauks sukarintų aukštųjų mokyklų absolventai ar karo sąlygomis jau anksčiau dirbę gydytojai, o civilių medikų reikės labai nedaug.
Tačiau S.Šoigu nenurodė, kiek medicinos srities darbuotojų buvo pašaukta į kariuomenę.
Apie sveikatos priežiūros sektoriaus nuostolius byloja tuščios medikų darbo vietos. Juk nelikus gydytojo, ligoninė imasi ieškoti, kuo jį pakeisti. Įdarbinimo agentūros „HeadHunter“ duomenimis, kad nuo rugsėjo 21 d., kai buvo paskelbta apie mobilizaciją, iki spalio 21 d., medikų trūkumas Rusijoje padidėjo 42 proc. Ypač išaugo patyrusių gydytojų, laboratorijų darbuotojų ir farmacininkų stygius.
Iki mobilizacijos Rusijoje trūko 14 899 patyrusių gydytojų. Praėjus mėnesiui nuo jos pradžios – 21 775 arba net 46 proc. daugiau. Fiksuotas analogiškas farmacininkų stygiaus augimas: nuo 2 994 iki 4 372 laisvų darbo vietų.
Tai ne visos rusų bėdos. Ligoninėms ir klinikoms reikalingi ne tik medicinos srities darbuotojų, bet ir techninio personalų paslaugų. Bendras jų skaičius gali būti mažas, bet santykinis trūkumas – didžiulis. Pavyzdžiui, medicinos prietaisų inžinierių paklausa Rusijoje išaugo beveik 4 kartus (367 proc.).
Įdarbinimo agentūros duomenimis, Maskvos srityje medikų trūkumas per mėnesį nuo mobilizacijos pradžios išaugo 26 proc., bet rečiau apgyvendintoje Sverdlovsko srityje – 40 proc., Leningrado srityje – net 107 proc.
Sudėtingiausia situacija susiklostė ten, kur medikų skaičius ir taip buvo mažas. Nencų autonominėje apygardoje medicinos personalo trūkumas po mobilizacijos išaugo net 422 proc., Žydų autonominėje srityje – 290 proc., o Kamčiatkos krašte – 276 proc.
Kokios to priežastys?
Medikų emigracija
Ekspertai Rusijoje naujausią statistiką komentuoti atsisako. Gydytojų gynybos lygos prezidentas Semionas Galperinas nurodė, kad „gydytojų trūkumas nuolat augo mažiausiai paskutinius 10 metų, situacija pablogėjo po reformos ir sveikatos priežiūros optimizacijos“.
Po 2010 m. daugelyje medicinos universitetų atsisakyta karinio profilio, sakė gydytojas ir senatorius Vladimiras Kruglis. Anot jo, į kariuomenę kviečiami gydytojai, turintys karinės registracijos specialybę. Pavyzdžiui, vairuotojo. Niekam neatkreipia dėmesio, kad tas vairuotojas civiliniame gyvenime yra aukštos kvalifikacijos gydytojas reanimatologas.
Tai „visiškas nerūpestingumas“, – sako V.Kruglis, nes gydytojai, slaugytojos ar paramedikai siunčiami tiesiai į apkasus, o ne darbui ligoninėje. S.Galperinas pripažino šią problemą. Tačiau nurodė, kad ji egzistavo tik pradiniame mobilizacijos etape, o vėliau buvo išspręsta.
Pagrindinė šalies medikų profsąjunga nurodo, kad nors dalis gydytojų atsiliepė į šaukimus arba į karinės registracijos vietas atvyko savanoriškai, kiti „išsigando dėl mobilizacijos ir išvažiavo į užsienį“.
Vienos didžiausių Maskvos klinikų gydytojas ir vadovas, norėjęs išlikti anonimu, patikino, kad jo ligoninė dėl mobilizacijos nepatyrė didelių personalo praradimų. „Daug daugiau pabėgo į užsienį“, – nurodė medikas.
Tai jauni, 30–40 m. amžiaus, šviežiai apmokyti ir gerą kvalifikaciją įgiję gydytojai, patikino jis ir pridūrė, kad Rusiją palikę specialistai nesunkiai rado darbą užsienio šalyse.
„Svarbiausia ne tai, koks bendras skaičius gydytojų mus paliko, o faktas, kad tai buvo paklausių specialybių medikai“, – nurodė Maskvoje dirbantis gydytojas.
„Intensyvios pagalbos skyrių paliko trys gydytojai, – skundžiasi medikas. – Kas juos pakeis?“
Parengta pagal forbes.ru inf.
