Tarptautinė komanda teigia, kad naujausi duomenys kelia nerimą ir įspėja apie vaisingumo krizę, keliančią grėsmę žmonijos išlikimui.
Atlikta metaanalizė apžvelgė 223 tyrimus, kurių bendrą duomenų bazę sudarė spermos mėginiai iš daugiau nei 57 tūkst. vyrų 53 šalyse.
Jau anksčiau nustatyta, kad bendras vyrų spermatozoidų skaičius sparčiai mažėja Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Australijoje. Tačiau pirmą kartą pastebėta, kad panašus procesas vyksta ir Lotynų Amerikos, Azijos ir Afrikos žemynuose.
Tyrimo autoriai perspėja, kad vidutinis spermatozoidų skaičius dabar pavojingai artėja prie ribos, kai pastojimas tampa sunkesnis. Tai reiškia, kad poros visame pasaulyje gali susidurti su problemomis bandant susilaukti kūdikio be medicininės pagalbos.
Tyrimo išvados paskelbtos moksliniame žurnale „Human Reproduction Update“.
„Turime rimtą problemą, kuri, jei nebus sušvelninta, gali kelti grėsmę žmonijos išlikimui“, – pranešime teigia tyrimo pagrindinis autorius, Jeruzalės hebrajų universiteto profesorius Hagai Levine'as.
50 proc. sumažėjęs spermatozoidų skaičius
Jungtinė tyrėjų komanda iš Izraelio, JAV, Danijos, Brazilijos, Ispanijos aiškinosi spermatozoidų skaičiaus kitimo tendencijas regionuose, kurie iki tol nesulaukė įdėmaus mokslininkų žvilgsnio.
Ta pati tyrėjų komanda dar 2017 m. pranešė apie tai, kad spermatozoidų skaičiaus mažėjimas Vakarų pasaulyje kelia pagrįstą nerimą.
Naujausiame tyrime jie nustatė, kad vidutinis spermatozoidų lygis visame pasaulyje per pastaruosius penkis dešimtmečius sumažėjo daugiau nei 50 proc.
1973–2018 m. duomenimis, spermatozoidų skaičius per metus sumažėjo vidutiniškai 1,2 proc. Po 2000 metų gauti duomenys rodė daugiau nei 2,6 proc. mažėjimą per metus.
„Tai tiesiog neįtikėtina. Aš pats negalėjau tuo patikėti“, – pripažino H.Levine'as.
Jo teigimu, tai, kad bendra tendencija pastebėta visuose pasaulio regionuose, rodo visuotinę krizę, kurią galima prilyginti klimato kaitai.
„Kaip ir klimato kaitos atveju, problemos mastas įvairiose vietose gali būti skirtingas, tačiau apskritai šis reiškinys yra pasaulinis ir turėtų būti traktuojamas kaip toks“, – aiškino H.Levine`as.
„Tai atrodo kaip pandemija. Kai kurie padariniai gali būti jaučiami labai ilgai“, – pridūrė profesorius.
Mažėjančios pastojimo galimybės
Tyrėjai teigia, kad nors spermatozoidų skaičius yra „netobulas vaisingumo rodiklis“, jis yra glaudžiai susijęs su reprodukcinėmis galimybėmis.
Įprastomis aplinkybėmis, kai viršijama 40–50 mln. spermatozoidų mililitre (ml.) riba, didesnis spermatozoidų skaičius nebūtinai reiškia didesnę pastojimo tikimybę.
Visai kita kalba, jei spermatozoidų koncentracija ima svyruoti aplink minėtą ribą.
Tyrėjai nustatė, kad per paskutinius 50 metų vidutinis spermatozoidų skaičius sumažėjo nuo 104 iki 49 mln./ml. Tai reiškia, kad didėja vyrų dalis, kurie susidurs su problemomis, bandydami susilaukti vaikų.
Edinburgo universiteto Reprodukcinės sveikatos centro profesorius Richardas Sharpe'as šias išvadas pavadino „beviltiškai bloga žinia porų vaisingumui“. Jis taip pat pridūrė, kad ši problema taps iššūkiu senstančioms visuomenėms.
„Tai – galvos skausmas ne tik poroms, kurios bando susilaukti vaikų. Jauni žmonės palaipsniui sudarys vis mažesnę visuomenės dalį, kuri aktyviai veikia darbo rinkoje ir gali išlaikyti augančią pensinio amžiaus gyventojų dalį“, – pabrėžė R.Sharpe'as.
Spermatozoidų skaičiaus sumažėjimo priežastys tirtos nebuvo, tačiau autoriai teigia, kad turimi duomenys atspindi „pasaulinę krizę, susijusią su mūsų šiuolaikine aplinka ir gyvenimo būdu“, bei nurodo, kad įvairios cheminės medžiagos trikdo žmonių hormonines ir reprodukcines sistemas.
Tyrėjai taip pat pastebi, kad spermatozoidų skaičius kartu yra ir bendros vyrų sveikatos rodiklis, o mažas jų kiekis siejamas su padidėjusia lėtinių ligų, sėklidžių vėžio išsivystymo rizika ir trumpesne gyvenimo trukme.
Dandžio universiteto (Škotija) reprodukcinės medicinos dėstytoja Sarah Martins da Silva pritarė, kad susirūpinimą kelia šiame amžiuje ypač sparčiai mažėjantis vyrų spermatozoidų lygis. Ji ragino atlikti nuodugnesnius šio reiškinio tyrimus.
„Žmonių rasei negresia tiesioginis išnykimo pavojus, bet mums tikrai reikia papildomų tyrimų, kad suprastume, kodėl spermatozoidų lygis mažėja“, – sakė ji.
„Manoma, kad tarša, plastikas, rūkymas ir receptiniai vaistai, taip pat gyvenimo būdas, pavyzdžiui, nutukimas ir prasta mityba – veiksniai turintys įtakos, nors jų poveikis dar nėra aiškiai suprastas“, – pridūrė S.Martins da Silva.
Parengta pagal „Euronews“ inf.
