Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Jonas Tertelis, kuris dirbo su 5 ukrainiečiais pacientais, sako, kad visi gydęsi – patenkinti: „Svarbu tai, kad išleisti vaikai į namus ir toliau mankštintųsi – kad nuolatos su vaiku būtų dirbama.
Visos mamos apmokomos, kokius pratimus būtina daryti visą laiką, kad kasdienė speciali mankšta taptų gyvenimo būdu. Visi pacientai, kuriems teko teikti reabilitacines paslaugas, buvo su cerebrinio paralyžiaus diagnoze, visiems jiems reikalingos ir pakartotinos reabilitacijos procedūros“.
„Saulutėje“ iki šiol gydytų ukrainiečių vaikų amžius – nuo 5 iki 15 metų. Jų sveikatos būklė – ypač sunki, todėl aplinkybės, dėl kurių šie vaikai čia pateko, sukelia stiprių emocijų medicinos personalui.
Gydytoja vaikų neurologė Danutė Šukienė sako, kad pamačiusi pacientes dvynukes, negalėjo sulaikyti ašarų: „Kai įsijauti į situaciją, kad tokios sunkios būklės vaikai turėjo bėgti iš namų, iš savo šalies ar su tokiais vaikais slėptis rūsiuose – neįmanoma protu suvokti.
Kalbant apie karo vaikus, emocijas suvaldyti sunku, jos tiesiog yra paviršiuje, o kai dar tokie ligoti...“ Kai atvyko pirmieji pacientai ukrainiečiai, medikų kolektyvas labai susitelkė ir rūpinosi ne tik vaikų fizine sveikata: „Pradžioje buvo situacijų, kai pacientai nespėdavo į „Saulutę“ atvykti reikiamu laiku, kai užsakomas maistas, pavėlavusiems nebebūdavo galimybių pavalgyti. Vaikas alkanas, mama taip pat nevalgius... Darbuotojai atidavė kas ką turėjo sau atsinešę pavalgyt – tokiu žmogišku veiksmu draugiškai išsprendėme valgio klausimą“, – prisimena gydytoja D. Šukienė.
Visi pacientai gerai adaptavosi „Saulutėje“ ir nori čia sugrįžti. Kelios mamos sutiko, kad jų vaikų istorijos būtų paviešintos kaip dėkingumo ženklas už sustiprintą vaikučių sveikatą.
Dešimtmetis Dmytro iš Charkivo į „Saulutę“ atvyko sėdėdamas vežimėlyje, negalėjo remtis kojomis, atsistoti, keliai visą laiką buvo laikomi tik sulenkti – dėl susidariusių kontraktūrų keliuose ir klubuose vaikas jų ištiesti negalėjo. Gydytojas Jonas Tertelis sako, kad taikant reabilitaciją Dmytro labai pasikeitė: „Tai protingas ir nuovokus berniukas, pats labai daug dirbo ir siekė tikslų – dėl to ir rezultatas iš tiesų džiugina.
Vykstant karui, matyt, nebuvo galimybių vaiką tinkamai mankštinti. Po reabilitacijos kurso sumažėjo raumenų tonusas (įsitempimas), pradėjo geriau ištiesti kojas, po pirmosios savaitės jis jau galėjo atsistoti ir 10–15 sekundžių pastovėti, o po antrosios dalies procedūrų mes jį išleidome jau paeinantį! – paciento pasiekimais džiaugėsi gydytojas J.Tertelis. – Žengiami jo netvirti žingsneliai ir jam, ir jo mamai, ir mums visiems, dirbusiems su juo, teikė didžiulį džiaugsmą.
Suprantama, kad savarankiškai gatvėje jis vaikščioti dar negali, tačiau progresas ir reabilitacijos nauda buvo akivaizdi – palatoje pažingsniuodavo jau ir 20 žingsnių.“
Gydytoja vaikų neurologė Danutė Šukienė gydė 5 metų dvynukes Yaroslavą ir Stefaniją, kurių sveikatos būklė buvo išties sunki – viena mergytė net nelaikė galvos, jos sesė – šiek tiek stipresnė, gebėjo sėdėti, kažkiek ir kalbėjo, tačiau jų abiejų gyvenimas be aplinkinių pagalbos tiesiog neįmanomas: „Po procedūrų gydymo efektas matomas, mama džiaugėsi, kad mergaitės tikrai sustiprėjo – pradėjo laikyti galvytę, sustiprėjo raumenys, stipresnioji jau ir pastovėti galėjo. Skyrėme dėmesio ir jų emocinei būklei – stebėjome, kaip valgo, kokia miego kokybė.“
„Saulutėje“ gydomi pacientams taikomas individualus gydymas ir medikus ypač džiugina, kad jų pastangų rezultatas akivaizdžiai matomas.
Pasak gydytojo J. Tertelio, vaikai turi neapsakomų galimybių, jei teisingai, ilgai ir kantriai su jais dirbama, rezultatą tikrai galima pajausti ir pamatyti: „Kai po sunkių ligų pageriname vaikų funkcines galimybes – paauglio su itin sunkaus laipsnio cerebriniu paralyžiumi, negalėjusio net apsiversti ant šono, ar paciento po didelės apimties chirurginės operacijos ir onkologinės ligos gydymo negalėjusį net atsisėsti – džiaugiamės visi“.
Kokios procedūros buvo taikomos „Saulutėje“ gydomiems ukrainiečių vaikams?
Ukrainos vaikams buvo taikomos procedūros, kokios įprastai skiriamos visiems čia patekusiems vaikams. Kasdien po kelis kartus vyksta kineziterapijos užsiėmimai (gydymas judesiu), ergoterapija (pacientų funkcinių galimybių atkūrimas, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas, tikslinga veikla), logopedo ir psichologo užsiėmimai, vandens procedūros (povandeninis masažas, sūkurinė vonia, baseinas), turbulentinis kojų masažas, karšti įvyniojimai.
Karšti (šilti) įvyniojimai tai yra terminė procedūra, kai 100 proc. vilnos audinys įkaitinamas vandens garuose ir vaikas į jį įvyniojamas. Ant viršaus apvyniojama plėvele, užklojama šiltu užklotu – gaunamas kūną šildantis savotiškas kompresas. Pacientas taip šiltai turi pagulėti 15–20 min.
Toks įvyniojimas veikia ir paviršinius, ir giliuosius audinius (sausgysles) – geriau atsipalaiduoja, mažina kontraktūras. Jei didelis raumenų tonusas – toks įvyniojimas jį mažina.
Po šios procedūros vyksta kineziterapijos užsiėmimai – lengviau pramankštinti statiškus raumenis ir sąnarių kontraktūras. Vaiką stengiamasi aktyviai įtraukti į tokias mankštas – jis pats raginamas atlikti judesius, nes taip pasiekiama kelių tikslų – aktyvus darbas padeda greičiau pasiekti rezultato, vaikas išmoksta pats daryti reikalingus pratimus.
„Reabilitacijai vaikams su paralyžiais dažniausiai taikome judesių atkūrimą pagal K. ir B. Bobath metodiką. Tai yra neuromotorinė dinaminė terapija – mokoma judesių, lavinama pusiausvyra, mažinamas raumenų tonusas, aktyvinama kalba ir psichinė veikla. Kiekvienam vaikui stengiamės pritaikyti įvairių metodikų kineziterapiją, kuri būtų reikalingiausia jo sutrikimams ar ligoms gydyti. Dirbame komandoje – dėl gydymo visada tariamasi su kolegomis, kad būtų parinktas ir sudarytas tam vaikui tinkamiausias gydymo planas“, – sako Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas J. Tertelis.
