Pastarosiomis savaitėmis (48-ąją ir 49-ąją) itin išaugo ir kiekvienos iš šių ligų – gripo, ir ŪVKTI, ir COVID-19 ligos atvejų skaičiai.
Praėjusią savaitę mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis užregistruotas Utenos apskrityje, didžiausias – Kauno apskrityje. Didžiausi sergamumo rodikliai išliko Kėdainių r. – 2949,72 atvejo 100 tūkst. gyv. ir Kazlų Rūdoje – 2774,04 atvejo 100 tūkst. gyv. Epideminis sergamumo lygis pasiektas 22-ose savivaldybėse, ankstesnę savaitę aštuonios savivaldybės buvo pasiekusios epideminį lygį.
Gruodžio 5–11 d. į šalies ligonines dėl gripo pateko 97 žmonės, iš kurių 71 priklausė 0–17 m. amžiaus grupei. Intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi 6 asmenys, iš kurių 3 priklausė 2–17 m. amžiaus grupei. Lapkričio 28 d. – gruodžio 4 d. į ligonines buvo paguldyti 38 asmenys, iš kurių 26 nepilnamečiai.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 2022 m. 48 -tą šių metų savaitę ŪVKTI simptomus jaučiantiems pacientams iš viso buvo paimta 611 ėminių, iš kurių 143-uose ėminiuose buvo aptiktas A tipo gripo virusas ir 146-uose – respiracinis sincitinis virusas (RSV).
NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES auga gripo ir RSV sukeltos infekcijos atvejų skaičiai. Šiemet šalyje sergamumo sezonas prasidėjo anksčiau nei iki COVID-19 ligos pandemijos. Ankstyvesnė sergamumo sezono pradžia šiemet buvo ir pietų pusrutulyje.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Europoje 46-ą metų savaitę iš 51 917 mėginių, imtų gripo virusui nustatyti, 4 545 buvo teigiami (A tipo gripas sudarė 96 proc., B tipo – 4 proc.).
NVSC specialistai primena, kad skiepytis nuo gripo galima viso gripo sezono metu. Imunitetui susidaryti reikia maždaug dviejų savaičių. Dėl skiepų reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Saugantis gripo ir kitų peršalimo ligų taip pat labai svarbu laikytis higienos taisyklių: kosint ir čiaudint užsidengti nosį ir burną vienkartinėmis nosinaitėmis (galima užsidengti skepetaite ar sulenkta alkūne); reguliariai plauti rankas su muilu ir vandeniu arba naudoti rankų dezinfekcijos priemones; stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač nešvariomis rankomis; dažnai drėgnu būdu valyti ir vėdinti patalpas; viešose uždarose vietose (paslaugų teikimo vietose, renginiuose, maldos namuose, viešajame transporte ir kitose uždarose vietose, kurios prastai vėdinamos, taip pat kuriose yra didelis žmonių skaičius ir neįmanoma išlaikyti saugaus atstumo nuo kitų žmonių) rekomenduojama dėvėti medicinines veido kaukes arba respiratorius.
