„Vaistinė nėra parduotuvė. Jeigu mes kalbėtume tik apie vaisto išdavimą, tai yra pardavimą kasoj, tai ten net ir farmakotechniko nereikėtų, užtektų žmogaus, kuris moka skaityti, kas parašyta ekrane. Perskaitytų atsidaręs tą elektroninį receptą ir sugretintų su pavadinimu ant pakuotės, ir tiesiog paimtų pinigus kasoj“, – spaudos konferencijoje „Vaistininkystės laidotuvės“ teigė A. Veryga.
„Tai nėra vaistininkystė. Mes kalbame apie vaistų suderinamumą, kalbam apie situaciją, kuomet pacientai apsinuodija vaistais (...)“, – pridūrė politikas.
Konferencijos metu „valstietis“ lygino farmakotechnikus ir vaistininkus su slaugytojais ir gydytojais, pabrėždamas, kad tai du skirtingus išsilavinimus turintys specialistai.
„Jeigu mes sakome, kad visgi ligoninėje turi būti gydytojas, mes turbūt tuo nenorime pasakyti, kad slaugytoja yra blogas darbuotojas. Mes tiesiog suprantame, kad jeigu tai yra sveikatos priežiūros įstaiga, ir yra apsispręsta, kas yra ir kokias funkcijas gali atlikti, tai yra licencijuojamos funkcijos, galų gale. Ir parengimas tų specialistų skiriasi, jie rengiami skirtingoms funkcijoms, skirtingiems darbams“, – aiškino A. Veryga.
Anot jo, tai nereiškia, kad vaistininkų padėjėjais yra nepasitikima. Parlamentaras pabrėžė, kad farmakotechnikų, kurie galėtų dirbti komandoje su vaistininkais, šiuo metu trūksta.
„Tai visiškai nereiškia, kad mes kaip nors nepasitikime slaugytojais. Šiuo atveju, šitą įstatymą svarstant, sugebėta buvo padaryti taip, kad farmakotechnikai pasijautė dėl kažko tai žeminami, kaltinami ar panašiai. Taip neturėtų būti. Jų visiškai nereikia dėl nieko atleidinėti“, – teigė A. Veryga.
„Jų kaip tik trūksta, jeigu mes kalbėtume apie komandinį darbą, tokiais preliminariais skaičiavimais, jų bent 1000 trūksta visoje Lietuvoje. Tai nekalbame apie jokius atleidimus, mes kalbame apie tai, kad šitų darbuotojų reikėtų dar daugiau“, – akcentavo jis.
Parlamentarui pritarė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, pažymėdama, kad, norint suteikti kokybiškas paslaugas pacientui, farmakotechnikai turi dirbti komandoje kartu su vaistininkais.
„Jeigu mes kalbame apie gydymo įstaigas, kuomet sakome, kad pacientui norint suteikti kokybiškas paslaugas, su pacientu turi dirbti komanda, tai yra slaugytojas ar slaugytoja su gydytoju ar gydytoja kartu“, – sakė I. Ruginienė.
„Tai lygiai taip pat ir farmacijos sektorius norėdamas atlikti gerai funkcijas ir suteikti kuo kokybiškesnes paslaugas pacientui, mūsų požiūriu irgi turi dirbti komandoje, kuomet yra ir pasitarimo galimybė, galų gale krūvio pasiskirstymas“, – pabrėžė profsąjungų konfederacijos pirmininkė.
Seimo narys A. Veryga atkreipė dėmesį, kad Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo teiginiai apie šiuo metu jau egzistuojančią galimybę konsultuoti farmakotechnikus nuotoliniu būdu, yra neteisingi. Pasak „valstiečio“, vaistininkų padėjėjai patys prisipažįsta, kad nuotolinė priežiūra nėra vykdoma.
„Kai buvo paminėta apie nuotolinę priežiūrą, tai farmakotechnikai net ir neslepia patys, kad ji nevykdoma yra. Žmonės, kurie bando įtikinti Seimo narius, kad reikėtų pritarti šitoms įstatymo pataisoms, pokalbiuose telefonu sako, paklausus, ar jūs iš tikrųjų tariatės nors kartą su vaistininku, jie neslepia, kad jie nesitaria“, – teigė A. Veryga.
Parlamentarui antrino vaistininkė Vaiva Bražinskienė, teigdama, kad nuotolinė farmakotechnikų priežiūra, kurią norima įteisinti Lietuvoje, yra vykdoma tik vienoje Danijos vaistinėje.
„Noriu pabrėžti, kad Europos Sąjungoje nuotolinė priežiūra irgi nėra įprastas dalykas, ir kaip teigiama, kad ji veikia vienoje, trečioje šalyje, tai taip nėra. Nuotolinė priežiūra tokia, kokią norima įteisinti Lietuvoje, iš esmės veikia vienintelėje Danijos vaistinėje su didžiulėmis išimtimis ir labai griežtais reikalavimais“, – pabrėžė V. Bražinskienė.
A. Verygos teigimu, jei valdančiųjų teikiamoms Farmacijos įstatymo pataisoms bus pritarta, žadama kreiptis į teismą ir į prezidentą Gitaną Nausėdą.
„Jeigu jam bus pritarta, aš nebeabejoju, kad bus kreiptasi į teismą, manau kad bus kreiptasi ir į šalies vadovą, prezidentą, kad tokios pataisos nebūtų pasirašytos. Tai tikrai būtų gėda Lietuvos sveikatos sistemai ir vaistininkystei“, – reziumavo „valstietis“.
ELTA primena, kad Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas kovo pabaigoje parlamentui pateikė siūlymą pakeisti Farmacijos įstatymą taip, kad didelį stažą turintys vaistininkų padėjėjai galėtų ir toliau mažose vaistinėse dirbti vieni, nuotoliniu būdu padedant vaistininkui.
Pasak A. Matulo, nuo liepos 1 dienos įsigaliojant reikalavimui farmakotechnikams dirbti vaistinėse tik kartu su vaistininku, 135 vaistinės Lietuvos regionuose nebegalės tęsti veiklos. Kaip yra pažymėjęs politikas, mažų miestelių vaistinės neturės galimybės įdarbinti vaistininkų dėl per mažų apyvartų ir darbuotojų trūkumo.
Konservatorius siūlo pakeisti įstatymą taip, kad vaistininkų padėjėjai, kurie baigė mokslus iki 2006-ųjų, galėtų dirbti vaistinėje nebūtinai tiesiogiai prižiūrimi vaistininkų, o jų kontroliuojami nuotoliniu būdu.
Anot jo, nuotolinis farmakotechnikų kontroliavimo būdas taikomas ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje ir Portugalijoje.
A. Matulo teigimu, Lietuvai pasirinkus tiesioginį farmakotechnikų kontrolės būdą, 20 ir daugiau metų vaistinėse pradirbę vaistininkų padėjėjai nebegalės tęsti darbo mažesniuose miesteliuose.
