LŠA prezidentės prof. Sigitos Glaveckaitės teigimu, nuo kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje miršta daugiau nei pusė visų gyventojų – 53 proc. visų pernai mirusiųjų pasiglemžė būtent šios ligos.
„Lietuvoje nuo išeminės širdies ligos miršta 4 kartus daugiau žmonių negu kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Skaičiuojama, kad numatoma gyvenimo trukmė vyrams yra 7 metais trumpesnė negu ES vidurkis, o abiejų lyčių sveikų gyvenimo metų atžvilgiu nuo ES atsiliekame 8 metais“, – atkreipia dėmesį ji.
Kalbėdama apie mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) priežastis, LŠA prezidentė sako, kad viena jų – didelis rizikos veiksnių paplitimas.
„Vis dar rūkome, turime aukštą cholesterolio kiekį, ne visada adekvačiai koreguojame kraujo spaudimą. Antra, turime labai didelius netolygumus tarp regionų – ir gydytojų, ir slaugytojų skaičiumi, taip pat sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu. Trečias faktorius – trūksta slaugytojų.
Jeigu ES skaičiuoja, kad vienam gydytojui turėtų tekti dvi slaugytojos, pas mus šis santykis yra 1:1,7. Nemažiau svarbus klausimas yra ir finansavimas. LŠA ir Lietuvos kardiologų draugija ne pirmą kartą kalba su valdžios institucijomis dėl to, kad atsiliekame nuo Europos ir net nuo kitų Baltijos šalių diegdami inovacijas širdies ir kraujagyslių srityje.
Neturime invazinių galimybių koreguoti tam tikras vožtuvų, struktūrines širdies ligas, neturime kompensuojamų inovatyvių vaistų bei diagnostinių metodų. Sveikatos apsaugos ministerijos numatytas finansavimas širdies ir kraujagyslių ligoms yra ribotas, dėl ko negalėsime diegti būtinų inovacijų“, – pažymi prof. S. Glaveckaitė.
Anot jos, Lietuvoje veikia puiki širdies ir kraujagyslių ligų pirminės prevencijos programa, tačiau ja naudojamasi nepakankamai.
„Lietuva yra ketvirtoje vietoje nuo galo tarp ES šalių pagal tai, kiek išvengiama mirčių prevencinių programų pagalba. Tai reiškia, kad 40–60 metų žmonės yra per daug užsiėmę, kad eitų pas šeimos gydytoją ir naudotųsi prevencijos programa. Norėčiau paraginti visus darbingo amžiaus žmones ja pasinaudoti“, – atkreipia dėmesį LŠA prezidentė.
Valdyti rizikos veiksnius
LSMU Kardiologijos klinikos gydytoja prof. Gintarė Šakalytė atkreipia dėmesį į Lietuvoje vykstančios širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos duomenis: tarp vidutinio amžiaus asmenų net 90-čiai proc. nustatomos per didelės cholesterolio vertės, 60-čiai proc. – per didelis kraujo spaudimas, dauguma yra nutukę, sergantys diabetu arba turintys angliavandenių apykaitos sutrikimų.
„Pas kardiologą pacientai kreipiasi su skundais dėl širdies ligų. Kalbant su pacientu paaiškėja, jog rizikos veiksniai yra ne vieną dešimtmetį, deja, į juos nekreipta dėmesio. Hipertenzija, dislipidemija ir diabetas yra „nematomos ligos“, dažnai nesukeliančios išreikštų skundų, bet skatinančios aterosklerozės vystymąsi.
Rizikos veiksnius būtina koreguoti dar nesergant širdies ir kraujagyslių liga, griežtesnė jų kontrolė turėtų būti susirgus. Apie sveiką gyvenseną bei ligų prevenciją turėtume kalbėti jau darželyje ir mokykloje, tik tada suformuoti sveikos gyvensenos įgūdžiai bus tvarūs. Kartais pacientas sako – pas mane didelis cholesterolio kiekis, ką aš turiu daryti, gal nevalgysiu riebiai, sportuosiu ir man bus geriau?
Jaunam žmogui, kurio širdies ir kraujagyslių ligų rizika yra maža ar vidutinė gyvensenos pokyčių gali pakakti, tačiau jeigu žmogus jau serga aterosklerotine širdies ir kraujagyslių liga (sirgo miokardo infarktu, yra krūtinės anginos simptomai, išplėstos arba operuotos širdies kraujagyslės), jo lipidų vertės turi būti labai mažos – mažo tankio lipoproteinų („blogasis“) cholesterolis turėtų būti mažiau 1,4 mmol/l. Tokiems pacientams rekomenduojame gyvensenos pokyčius ir gydymą vaistais“, – sako ji.
Profesorė priduria, kad tik bendros paciento, gydytojo ir valdininkų pastangos leistų sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
„Pacientai privalo žinoti savo kraujo spaudimo, cholesterolio, gliukozės kiekio kraujyje vertes, siektinus tikslus ir būdus, kaip jų pasiekti. Gydytojai – remtis įrodymais medicina. Kasdieniame gydytojo darbe tiksliai diagnozei būtina šiuolaikiška įranga, sėkmingam gydymui – vaistai, kurių nauda įrodyta klinikiniais tyrimais.
Deja, investicijos į širdies ir kraujagyslių ligų tyrimams skirtą įrangą, gydytojų kvalifikaciją Lietuvoje nėra pakankamos, ne visada galime paskirti geriausią galimą inovatyvų gydymą. Net ir brangiausia tabletė yra keliolika kartų pigiau negu komplikacijų gydymas“, – pabrėžia prof. G. Šakalytė.
Reikia inovatyvių vaistų kompensavimo
Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė tvirtina, kad esame „lyderiai“ pagal neužtikrinamą svarbiausių rizikos veiksnių kontrolę, kai tuo tarpu pagal atliekamų vainikinių arterijų intervencijų skaičių esame vieni tarp pirmaujančių Europoje.
„Lietuva tarp kitų ES šalių liko paskutinėje vietoje paaiškėjus, kad net didžiausios rizikos pacientų grupėje, t. y. po miokardo infarkto, vainikinių arterijų stentavimo ar širdies operacijų, sumažinti „blogąjį“ mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolį iki reikiamo lygio pavyko tik 10-čiai proc. pacientų. To priežastys – neteisinga ar klaidinanti informacija, mitai apie papildų naudą, nepakankamas medikamentų kompensavimas, inercija skiriant gydymą“, – aiškina ji.
Profesorė tęsia sakydama, kad Lietuvoje smarkiai vėlavo antitrombocitinių vaistų, kurie skiriami po stentavimo, sergant infarktu, kompensavimas, buvo labai sudėtingos naujųjų antikoaguliantų, kurie skiriami pacientams su širdies ritmo sutrikimais, sąlygos.
„Dabar yra naujų, inovatyvių vaistų, skirtų mažinti cholesterolį, kurie gali būti skiriami tik porą kartų per mėnesį, ar dar vieni vaistai – tik porą kartų per metus – kurių kompensuojamų paskirti mes visai neturime galimybės, priešingai yra kitose ES šalyse. Sudėtinga ir keičiama medikamentų kompensavimo tvarka, kai vaistai „išnyksta“ iš vaistinių, pacientams kelia sumaištį. Tam, kad būtų užtikrinta efektyvi savalaikė antrinė prevencija, taip pat labai svarbu mūsų pacientų mokymas ir edukacija. Visiems turi būti žinoma, kaip yra svarbu laikytis paskirto vaistų vartojimo režimo“, – akcentuoja prof. O. Dobilienė.
Anot jos, gydytojo kardiologo paslaugų prieinamumas neturėtų būti sprendžiamas tik eilių mažinimo principu, jei pacientas nėra tinkamai ištirtas pirminėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir nėra tinkamai nukreiptas specialistui – tai tik didina bereikalingas eiles.
„Būtinos investicijos stiprinant tiek pirminę, tiek antrinę grandį. Džiaugiamės paprastesne ir labiau prieinama širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, kai suvienodinta galimybė ištirti 40–60 metų vyrus ir moteris. Tačiau reikalingas kompleksinis ir sudėtingas visos sveikatos priežiūros sistemos darbas tam, kad pagerintume medicinos paslaugų prieinamumą pacientams, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis“, – reziumuoja profesorė.
