„Kiekvienoje ligoninėje medikų išėjimo precedentai buvo skirtingi ir tik kontekstas yra reforma. Man atrodo, kiekvieną atvejį reikia nagrinėti atskirai, bet nepamiršti, kodėl daroma reforma – kad kokybė būtų geresnė“, – „Žinių radijui“ antradienį kalbėjo P. Saudargas.
„Skirtingose ligoninėse precedentai dėl medikų išėjimo skiriasi. Raseiniuose – dėl vadovo konkurso, ligoninės gydytojų teigimu, organizuoto neskaidriai, kitur galbūt medikai pasinaudojo apjungimo galimybe – išeitinėmis kompensacijomis, kitur dėl vadovo ar administracijos nesutarimų su gydytojais“, – apie gydytojų išėjimo iš darbo priežastis svarstė politikas.
Pasak Seimo vicepirmininko, reikia išnagrinėti kiekvieną gydytojų išėjimo iš darbo atvejį ir padėti ligoninėms toliau įgyvendinti pradėtą sveikatos priežiūros įstaigų pertvarką.
„Ir tas priežastis reikia nagrinėti ir, žinoma, padėti kiekvienai ligoninei eiti tuo keliu“, – teigė P. Saudargas.
Jis pabrėžė, kad vykdant reformą yra stengiamasi išspręsti vieną didžiausių problemų Lietuvoje – nekokybiškų sveikatos paslaugų teikimą. Anot P. Saudargo, nors lietuviai sveikatos priežiūros įstaigose lankosi dažniausiai, sveikatos rodikliai – vieni blogiausių Europoje.
„Ne reforma sukelia bėdas ar problemas, reforma bando jas išspręsti. Ne ligoninių jungimas daro kažkokį tai vieną ar kitą veiksmą, bet pati sistema, kurią reikėjo keisti“, – akcentavo Seimo vicepirmininkas.
„Europos Sąjungos kontekste – kaip atrodo Lietuva? Mes gydomės daugiausia, o sveikatos rodikliai vieni blogiausių, ir mirštamumas didžiausias, pagydymas gana prastas. Paslaugos suteikiama labai daug, bet jos kokybė yra prastesnė“, – paaiškino konservatorius.
ELTA primena, kad pirmadienį Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) dėl masinio gydytojų išėjimo iš darbo pareikalavo skubiai šaukti Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdį.
Kaip skelbta anksčiau, liepos pradžioje Zarasų ligoninę paliko 12 gydytojų, kurie nesutiko su savivaldybės įgyvendintu ligoninės reorganizavimu. Pasak medikų, vietos valdžia neatsakė į gydytojų keltus klausimus dėl tolimesnės ligoninės veiklos ir neatliepė jų prašymų. Dėl gydytojų trūkumo Zarasuose sustabdyta kelių ligoninės skyrių veikla.
Problemos dėl darbą paliekančių medikų kilo ir Raseiniuose – miesto ligoninę dėl naujo įstaigos vadovo konkurso planuoja palikti 7 darbuotojai. Gydytojai prašė mero konkursą organizuoti skaidriai, tačiau, jų teigimu, išgirsti nebuvo. Dėl išeinančių medikų Raseinių ligoninės vidaus ligų skyriuje pradėtas riboti planinis pacientų priėmimas.
Šią savaitę panašius skundus sveikatos apsaugos ministrui išreiškė ir Raseinių poliklinikos medikai, prašydami stabdyti, pasak gydytojų, neskaidrų konkursą dėl įstaigos vadovo posto.
Kelios dešimtys medikų paliko ir Vilniaus Centro polikliniką. Pranešta, kad iš darbo pasitraukė 40 darbuotojų – ne tik poliklinikos skyrių vadovai, bet ir beveik visa administracija, ūkio darbuotojai, atsistatydino gydymo taryba, o galiausiai Vilniaus meras atleido ir patį poliklinikos vadovą Zdislavą Skvarciany. Kaip nurodė Vilniaus savivaldybė, poliklinikos vadovas atleistas dėl sveikatos sistemos autoriteto žeminimo.
Nuo rugpjūčio 1 d. Lietuvos savivaldybės gali pradėti steigti sveikatos centrus, kuriuose būtų suteikta bent 80 proc. bazinių sveikatos priežiūros paslaugų. Savivaldybės sprendimus dėl sveikatos centrų kūrimo jungiant viešąsias arba privačias gydymo įstaigas turės priimti iki šių metų pabaigos.
Sveikatos centre bendradarbiavimo pagrindu turėtų būti sujungtos visuomenės sveikatos, pirminės ambulatorinės, pirminio lygio stacionarinės, antrinio lygio ambulatorinės, vidaus ligų (terapinio profilio) ir skubiosios medicinos pagalbos paslaugos, tačiau jų spektras savivaldybėse skirsis, priklausomai nuo kiekvienos dydžio.
