Į Klaipėdos universiteto ligoninės Priėmimo skyrių nuo gegužės mėnesio kreipėsi daugiau kaip šimtas nukentėjusių dviratininkų bei paspirtukininkų.
Daugiau kaip 80 proc. jų buvo suteikta skubi pagalba, atlikti tyrimai, skirtas ambulatorinis gydymas.
Dažniausiai jie ant dviračių sėdo arba ant paspirtukų stojo be šalmų.
Klaipėdos ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėjos Rūtos Juškaitės teigimu, daugiausia bėdų nutinka skriejant per dideliu greičiu, tuomet kelyje pasitaikius kliūčiai transporto priemonę sunku suvaldyti.
Itin dažnai patiriami veido sužalojimai ar galvos traumos, lūžta raktikauliai ar žandikauliai, išbyra dantys, neatlaiko rankų ar kojų kaulai.
Dalis nukentėjusiųjų atsiduria ligoninėje, o dešimtadalis patenka į reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių.
Dabar ligoninėje gydoma septyniasdešimtmetė, kuri paspirtuku važiavo neblaivi ir patyrė galvos traumą. Jos būklė sunki.
Pernai vieno pusamžio paspirtukininko kelionė baigėsi tragiškai – jam lūžo kaklo slanksteliai.
Klaipėdos vaikų ligoninės Traumatologijos skyriaus vedėjas Džeraldas Sivickis teigia, kad jau dveji metai ant batutų patiriamas vaikų traumas skaičiumi aplenkė su paspirtukais patirtos nelaimės. Ir jų vis daugėja. Tokių šiemet buvo apie šimtą.
Daugelio jų būtų galima išvengti, jei vaikai važinėtų su šalmais ir kitomis saugos priemonėmis, žinotų saugaus eismo taisykles.
Nukenčia ir pėstieji, kurie pasivaikščiojimams renkasi platesnius dviračių, o ne pėsčiųjų takus.
Per pirmąjį pusmetį Klaipėdos apskrityje užfiksuota pusketvirto šimto neblaivių dviračių transporto priemonių vairuotojų. Dauguma jų lėkė paspirtukais.
Neretai ant jų stoja keli žmonės ar vežami vaikai, nors tai daryti draudžiama.
Policijos pareigūnai rekomenduoja visiems dviratininkams dėvėti šalmus, šaligatvyje duoti kelią pėstiesiems.
Naktį minant dviratį važiuojamąja kelio dalimi būtina dėvėti liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, o dviračio žibintai turi būti įjungti. Dieną privalu naudoti bent vieną šių priemonių.
