Jo autoriai atkreipia dėmesį į galimą riziką, kuri atsiranda geriant antioksidantų papildus, kai jų visai nereikia.
Kad augtų ir metastazuotų, vėžiniai navikai turi būti nuolat aprūpinami deguonies ir maistingųjų medžiagų turinčiu krauju. Tam reikia, kad iš esamų kraujagyslių susidarytų naujos – šis procesas vadinamas angiogeneze.
Kai audiniuose trūksta deguonies (t.y. vyksta hipoksija), vėžinės ląstelės paveiktoje srityje siunčia cheminius signalus ir skatina kraujagysles išklojančias endotelio ląsteles formuoti naujas kraujagysles.
Švedijos Karolinskos instituto mokslininkai atliko naują tyrimą, kurio metu išnagrinėjo angiogenezės mechanizmus ir nustatė, kad antioksidantai atlieka netikėtą vaidmenį navikų augimo ir plitimo procese.
„Nustatėme, kad antioksidantai suaktyvina mechanizmą, dėl kurio vėžiniai navikai formuoja naujas kraujagysles, o tai yra netikėta, nes anksčiau buvo manoma, kad antioksidantai turi apsauginį poveikį“, – sakė tyrimo autorius Martinas Bergo.
„Naujos kraujagyslės maitina navikus ir gali padėti jiems augti bei plisti“, – pridūrė jis.
Paprastai antioksidantai šalina deguonies laisvuosius radikalus iš organizmo ląstelių ir užkerta kelią oksidacinio streso sukeliamai žalai arba ją sumažina. Yra žinoma, kad oksidacinis stresas pažeidžia DNR ir reguliuoja įvairių vėžio rūšių, įskaitant krūties, plaučių, kepenų, storosios žarnos, prostatos, kiaušidžių ir smegenų, progresavimą.
„Nereikia bijoti antioksidantų, esančių įprastame maiste, tačiau daugumai žmonių nereikia papildomo jų kiekio, – sakė M.Bergo. – Tiesą sakant, vėžiu sergantiems pacientams ir žmonėms, kuriems yra padidėjusi vėžio rizika, tai gali būti žalinga.“
Mokslininkai jau anksčiau buvo įrodę, kad antioksidantai, tokie kaip vitaminai C ir E, stabilizuodami baltymą, vadinamą BACH1, spartina plaučių vėžio augimą ir plitimą.
Šis baltymas suaktyvėja, kai organizme sumažėja laisvųjų deguonies radikalų kiekis, o taip gali atsitikti, kai į mitybą įtraukiama papildomų antioksidantų arba kai navikuose įvyksta spontaniškos mutacijos, suaktyvinančios antioksidantų gamybą.
Šiame tyrime mokslininkai daugiausia gilinosi į plaučių vėžį. Tam jie pasitelkė vėžinių ląstelių išaugintus organoidus, tačiau taip pat atliko tyrimus su pelėmis ir žmogaus krūties bei inkstų navikų mėginiais. Jie nustatė, kad navikuose, kuriuose BACH1 buvo aktyvuotas vartojant antioksidantus arba pernelyg stipriai išreiškus BACH1 geną, atsirado daugiau naujų kraujagyslių ir jie buvo labai jautrūs angiogenezės inhibitoriams.
Angiogenezės inhibitorių vaistai naudojami vėžiui gydyti, tačiau jų poveikis yra įvairus, be to, jie gali sukelti nemalonių šalutinių reiškinių.
„Daugelyje klinikinių tyrimų buvo vertinamas angiogenezės inhibitorių veiksmingumas, tačiau rezultatai nebuvo tokie sėkmingi, kaip tikėtasi“, – sakė Ting Wang, pagrindinė tyrimo autorė.
Tyrėjai nustatė, kad BACH1 taip pat gali paskatinti angiogenezę pagal mechanizmą, kuriam nereikalinga hipoksija, t. y. augliai gali formuoti naujas kraujagysles esant normaliam deguonies kiekiui. Taip pat išsiaiškinta, kad BACH1 reguliuojamas panašiai kaip ir baltymas hipoksiją sukeliantis 1-alfa faktorius (HIF-1-alfa), kurio raiška susijusi su angiogenezę skatinančiu navikų augimu ir metastazių atsiradimu, todėl galima daryti prielaidą, kad šie du baltymai veikia kartu.
„Mūsų tyrimas atveria duris veiksmingesniems angiogenezės navikuose prevencijos būdams, – sakė T.Wang. – Pavyzdžiui, pacientams, kurių navikuose yra didelis BACH1 kiekis, antiangiogenezės terapija gali būti naudingesnė nei pacientams, kurių navikuose BACH1 kiekis yra mažas.“
Tyrėjai mano, kad jų darbo rezultatai suteiks pagrindo naujiems tyrimams.
„Kitas žingsnis – išsamiai ištirti, kaip deguonies ir laisvųjų radikalų kiekis gali reguliuoti BACH1 baltymą, ir toliau nustatysime klinikinę mūsų rezultatų reikšmę. Panašius tyrimus atliksime ir su kitomis vėžio formomis, pavyzdžiui, krūties, inkstų ir odos vėžiu“, – sakė T.Wang.
Aptariamas tyrimas buvo paskelbtas žurnale „The Journal of Clinical Investigation“.
Parengta pagal „New Atlas“ inf.
