„Yra dar labai daug neatsakytų klausimų. Tų atsakymų reikia ir reikia koreguojančių veiksmų. Bet kartu tikrai, vis tik, yra tas šešėlis. Jeigu ta reforma nevyks sklandžiai ir matysime tikrai vis didesnį sveikatos paslaugų teikėjų bendrai pasipriešinimą – tikrai reikės iš esmės vertinti situaciją“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė I. Segalovičienė.
Pasak jos, daugiausiai klausimų vis dar kyla dėl sveikatos centrų kūrimo. I. Segalovičienės teigimu, būtent prasidėjus realiems reformos įgyvendinimo darbams ir tokių centrų steigimui „pasirodė visas grožis“ ir išryškėjo esminės problemos.
„Šiandien, kada prasidėjo vadinamųjų sveikatos centrų kūrimas ir kada pamatėme sveikatos sistemos dalyvių reakcijas, (...) – tada pasirodė visas grožis. T. y., su kuo ta reforma yra valgoma ir ko iš jos tikimės, kokie yra konkretūs sprendimai pasiūlyti. Ir tikrai tiek savivaldybėms, tiek kitiems dalyviams kyla daug klausimų. Yra pasirodžiusios abejonės ir rizikos – jų negalima negirdėti“, – pabrėžė prezidento patarėja.
„Sveikatos centrų kūrimas, kuris šiandien, matome, tikrai kontraversiškiausias iš reformos dalių, susilaukia daugiausiai kritikos, nes kyla klausimas – o kas bus su pediatrais, kai tie sveikatos centrai pradės veikti?“ – kėlė klausimą ji.
Visgi, šalies vadovo patarėja akcentavo, kad svarbu ieškoti ne tik ilgalaikių ir sisteminių sprendimų sveikatos sektoriuje, tačiau imtis ir būtinųjų veiksmų, kurių naudą pajaustų kiekvienas pacientas.
„Tų greitųjų veiksmų, kuriuos šiandien kiekvienas žmogus pajustų – jų trūksta. Ir tai yra didelis, rimtas reformos proceso trūkumas, jį reikia taisyti“, – nurodė I. Segalovičienė.
ELTA primena, kad nuo rugpjūčio 1 d. Lietuvos savivaldybės gali pradėti steigti sveikatos centrus, kuriuose būtų suteikta bent 80 proc. bazinių sveikatos priežiūros paslaugų. Savivaldybės sprendimus dėl sveikatos centrų kūrimo jungiant viešąsias arba privačias gydymo įstaigas turės priimti iki šių metų pabaigos.
Sveikatos centre bendradarbiavimo pagrindu turėtų būti sujungtos visuomenės sveikatos, pirminės ambulatorinės, pirminio lygio stacionarinės, antrinio lygio ambulatorinės, vidaus ligų (terapinio profilio) ir skubiosios medicinos pagalbos paslaugos, tačiau jų spektras savivaldybėse skirsis, priklausomai nuo kiekvienos dydžio.
Sveikatos sistemos reforma sulaukė aštrios kritikos po to, kai keliose šalies ligoninėse ir poliklinikose gydytojai masiškai paliko darbus. Parlamento opozicija dėl to kaltina stringančius reformos darbus. Tuo metu Seimo socialdemokratai pareikalavo skubiai šaukti Seimo sveikatos reikalų (SRK) komiteto posėdį, taip pat kreipėsi į prezidentą, premjerę ir Seimo pirmininkę, ragindami nedelsiant stabdyti sveikatos reformą.
