Anot politikės, valdžios noras visas sveikatos paslaugas sukoncentruoti penkių didmiesčių ir stambesnių rajonų ligoninėse yra nesuvokiamas.
„Įžūliai meluojant, kad paslaugos artinamos prie žmonių, iš tikrųjų gydymo įstaigos, pagalba ir gydytojai vis labiau tolsta ir tampa sunkiai pasiekiama didelei daliai rajonų gyventojų. Daugumoje savivaldybių stabdomas akušerinių, vaikų ligų gydymo ir chirurginių paslaugų teikimas“, – sakė parlamentarė.
Socialdemokratė taip pat pažymėjo, kad pacientams pradėtos teikti pavėžėjimo paslaugos taip pat toli gražu neatitinka deklaruojamos realybės.
„Nors deklaruojama, kad pradėtos teikti pavėžėjimo paslaugos pacientams, kurie neturi galimybės nuvykti į gydymo įstaigą, didelė dalis žmonių šios paslaugos negaus. Pašlijus sveikatai, toli keliauti turės senyvi žmonės, mamos su vaikais, neįgalieji ir kiti. Jokio pavėžėjimo jie negaus“, – įspėjo politikė.
Kaip vieną iš problemų, O. Leiputė taip pat pažymėjo ir slaugytojų trūkumą. Anot jos, didinant darbo krūvius ir nesiimant sprendimų atlyginimams kelti, ši problema tik gilės.
Socialdemokratai ragina aukščiausius šalies vadovus stabdyti reformą
Socialdemokratai kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus ragindami stabdyti sveikatos priežiūros tinklo reformą bei pradėti išsamų ir viešą jos svarstymą, atlikti įrodymais grįstą vertinimą.
„Regionai patiria didžiulį spaudimą naikinti arba mažinti ligonines, jų skyrius. Situacija blogėja: paslaugos nuo žmonių tolsta. O gyventojai, žinodami apie dideles eiles (ar atstumus, jei reikia vykti į miestą) norint patekti pas medikus, į juos nė nesikreipia net ir sunkiai sirgdami. Ir tai yra tragedija – valstybė pamiršta pažeidžiamiausių žmonių interesus“, – kalbėjo LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.
Socialdemokratai kreipimesi ragina atsižvelgti į tai, kad tiek Europos Sąjunga, tiek Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia būtinybę nepalikti be pagalbos nė vieno žmogaus.
„Potencialaus karinio konflikto atveju būtų neišvengiama dalinė sveikatos paslaugų teikimo decentralizacija, todėl būtina pripažinti didelę mažų ligoninių svarbą ir stiprinti jų vaidmenį“, – pabrėžiama socialdemokratų kreipimesi.
ELTA primena, kad nuo rugpjūčio 1 d. Lietuvos savivaldybės gali pradėti steigti sveikatos centrus, kuriuose būtų suteikta bent 80 proc. bazinių sveikatos priežiūros paslaugų. Savivaldybės sprendimus dėl sveikatos centrų kūrimo jungiant viešąsias arba privačias gydymo įstaigas turės priimti iki šių metų pabaigos.
Sveikatos centre bendradarbiavimo pagrindu turėtų būti sujungtos visuomenės sveikatos, pirminės ambulatorinės, pirminio lygio stacionarinės, antrinio lygio ambulatorinės, vidaus ligų (terapinio profilio) ir skubiosios medicinos pagalbos paslaugos, tačiau jų spektras savivaldybėse skirsis, priklausomai nuo kiekvienos dydžio.
