Jauno vyro mirtis ligoninės duše užminė mįslę: medikų versija šeimą stebina ir pykdo

Respublikinėje Panevėžio ligoninėje (RPL) staiga užgeso fiziškai tvirto 29-erių metų vyro gyvybė. Jo šeima neabejoja – nelaimės buvo galima išvengti, nes padaryta ne viena kritinė klaida. „Mano manymu, tai yra gydytojų neatsakomybės ir abejingumo padarinys“, – teigia sūnaus netekęs tėvas.

Respublikinė Panevėžio ligoninė <br>Ž.Večiorkutės/jp.lt nuotr.
Respublikinė Panevėžio ligoninė <br>Ž.Večiorkutės/jp.lt nuotr.
Respublikinė Panevėžio ligoninė <br>Ž.Večiorkutės/jp.lt nuotr.
Respublikinė Panevėžio ligoninė <br>Ž.Večiorkutės/jp.lt nuotr.
Respublikinė Panevėžio ligoninė <br>R.Ančerevičiaus/jp nuotr.
Respublikinė Panevėžio ligoninė <br>R.Ančerevičiaus/jp nuotr.
Respublikinė Panevėžio ligoninė <br>R.Ančerevičiaus/jp nuotr.
Respublikinė Panevėžio ligoninė <br>R.Ančerevičiaus/jp nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Nov 30, 2023, 6:21 PM, atnaujinta Dec 1, 2023, 12:07 PM

Gydymo įstaigos atstovai įvykio detales ir paciento gydymą komentuoti atsisako, tokį sprendimą motyvuoja paciento konfidencialumą saugančiais įstatymais.

Per ligoninę nuaidėjęs riksmas

Į naujienų portalo lrytas.lt redakciją besikreipęs panevėžietis prisistatė, tačiau galop paprašė, kol vyksta teisiniai tyrimai, viešai neskelbti vardų. Todėl vyrą vadinsime Gediminu, o jo sūnų Titu.

Pašnekovas pasakojo, kad liepos pradžioje šizofrenija sirgęs jo sūnus buvo paguldytas į RPL Psichiatrijos skyrių dėl elekrolitų balanso sutrikimo. Po kelių savaičių gydymo, liepos 26 d. jaunas vyras buvo išleistas į namus.

Jau kitą dieną Titas vėl pateko į medikų rankas. Rugpjūčio 17 d. vyrui staiga pablogėjo. Tėvo žiniomis, sūnus maudėsi ligoninės duše, kai staiga suriko ir parkrito ant žemės.

„29 metų, fiziškai sveikas žmogus. Jis stipriai surėkė, taip, kad girdėjosi visame skyriuje. Dušas buvo koridoriaus gale, o jo kritimą girdėjo budėtojo kambaryje koridoriaus viduryje. Tas pastatas pakankamai didelis.

Gydytojai man sako, kad nebuvo jokios traumos. Kaip taip gali būti?“, – stebėjosi Gediminas.

Titas buvo gaivintas, tačiau ne itin sėkmingai. Reanimacijos skyriaus medikai, kaip prisimena pašnekovas, atliko galvos smegenų kompiuterinę tomografiją ir informavo, jog popieriai liūdni. Tėvams vilties suteikta nedaug – 10 proc., kad sūnus išgyvens.

Po 5 dienų jaunam panevėžiečiui diagnozuota smegenų mirtis.

Pasak pašnekovo, jis reikalavo policijos tyrimo, tačiau prokuratūra įvykiu domėtis pradėjo tik teismo paraginta. Ir vos po 3 dienų nutrauktas tyrimas Gediminui nepasirodė atliktas nuoširdžiai.

Jo teigimu, advokatas šiuo metu yra apskundęs sprendimą nutraukti tyrimą, o šioje istorijoje yra ne viena keista aplinkybė.

Gediminas teigė, kad oficiali ligoninės versija – jo sūnus paskendo duše, užspringęs savo skrandžio turiniu. Bet vyrui toks paaiškinimas atrodo sunkiai protu suvokiamas.

Tai esą nedera ir su pirminiu liudininkų pasakojimu apie ligoninėje nuaidėjusį Tito klyksmą. „Visi girdėjo ir riksmą, ir kritimą, o ligoninė sako, kad jis mirė uždusęs. Kaip dūstantis žmogus apskritai gali surikti?“, – klausė panevėžietis.

Kodėl nepavyko atgaivinti?

Gediminas įsitikinęs, kad jo sūnus nebuvo gydytas tinkamai ir dėl to vyrą galėjęs ištikti širdies smūgis. Pašnekovas pasakoja, kad nelaimės metu, kaip tyčia, neveikė ligoninės vaizdo kameros. Todėl sunku susidaryti aiškų vaizdą apie lemtingos dienos įvykius.

„Man nesuvokiama, kad žmogų širdies smūgis ištinka ligoninėje, bet gaivinimo metu jo smegenys praktiškai numiršta“, – sakė panevėžietis.

Jis pasakojo, kad jo draugo mamai neseniai namie sustojo širdis. Bet jos dukra, kol atvyko medikai, atliko gaivinimą – moteris išgyveno. Kaip gali būti, kad medikams nepavyko išgelbėti jo sūnaus?, – stebėjosi Gediminas.

Panevėžietį piktina ir pasakojimą apie lemtingus įvykius apipynusi nesutapimų gausa. Vyro teigimu, Titą gaivinusi gydytoja jam nurodė nelaimės metu buvusi psichiatrijos skyriuje, o tyrimo medžiagoje rašoma, kad ji atskubėjusi iš kito skyriaus. Gydytoją esą iškvietė slaugytojos. Vėliau į pagalbą atskubėjo ir reanimatologai.

„Labai įdomi procedūra. Jie reanimatologų nekviečia, kol į skyrių neateina budintis gydytojas ir nenustato, kad jų tikrai reikia. Jeigu yra tokia procedūra, žmogui – garantuota mirtis. Gydytojas gali būti kitame ligoninės gale, o kai žmogui sustoja širdis, jį reikia iš karto gaivinti“, – dėstė Gediminas.

Ar medikai suklydo?

Jo įtarimus tik sustiprino iš ligoninės neseniai gauti dokumentai. Vyro teigimu, medikai skyrė vaistą psichikos sutrikimams gydyti, kurio veiklioji medžiaga yra klozapinas, o apie jo naudojimą gydytojai neinformavo nei paciento, nei artimųjų, nors privalėjo.

Panevėžietis pasakoja perskaitęs vaisto informacinį lapelį ir sužinojęs, kad skiriant jį būtina kas savaitę atlikti kraujo tyrimus, kasdien matuoti kraujo spaudimą. Remiantis jo turimais dokumentais, tai nebuvo daroma.

Tuo pačiu metu naudotas ir kitas medikamentas, kurio, Gedimino žiniomis, negalima vartoti kartu su anuo vaistu.

Vyras įtaria, kad neteisingai paskirtų medikamentų sąveika galėjo nulemti, kad jo sūnaus krūtinėje plakusi širdis staiga sustojo.

Gediminą nustebino gydytojos parodymai: ir šeimai, ir policijai ji pasakė, kad kraujo tyrimuose jokių patologijų nebūta. Bet juk sūnus ir gydytas dėl elektrolitų disbalanso, jo savijauta nuolat pablogėdavusi, o tai turėjo atsispindėti ir kraujo tyrimuose, mano pašnekovas.

Sūnus nemėgo skųstis

Panevėžietis priverstas laukti be atsakymo. Jam paaiškinta, kad medicininis atvejo tyrimas truks 8 mėnesius. Taigi, oficialios išvados galimos tik kitų metų pavasarį.

Ligoninėje vyras išgirdo esą mirtys psichiatrijos skyriuje nėra retas reiškinys. „Sakė, ne pirmas ir ne paskutinis mirė. Man kyla klausimas, kiek iš viso žmonių ten numiršta? Psichiatrinės ligos nėra mirtina kondicija“, – kartėlio neslėpė Gediminas.

Paklaustas, ar nelaimę pranašaujančių ženklų nepastebėjo dar lankant sūnų ligoninėje, panevėžietis teigė, kad iki nelaimės nieko blogo neįžvelgė.

„Jis niekada nesiskundė, nebuvo toks žmogus, kad sakytų „man skauda“. Iki mirties dienos viskas atrodė normaliai“, – pasakojo vyras.

Ligoninė: medicina ne visada yra pajėgi išgelbėti visus pacientus

Dėl incidento lrytas.lt kreipėsi į RPL administraciją, tačiau ligoninės atstovai nurodė negalintys komentuoti konkrečių su paciento gydymu susijusių detalių.

„Visa informacija apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą turi būti laikoma konfidencialia ir po paciento mirties“, – įstatymo raidę komentuoja RPL.

„Kol vyksta tyrimas, Respublikinė Panevėžio ligoninė susilaiko nuo bet kokių komentarų, tačiau geranoriškai bendradarbiauja tiek su tyrimą atliekančiomis institucijomis, tiek su šeimai atstovaujančiais teisininkais teikdami informaciją teisės aktų nustatyta tvarka.

Respublikinė Panevėžio ligoninė apgailestauja ir atsiprašo, kad medicina ne visada yra pajėgi išgelbėti visus pacientus ir supranta, kad dabar yra labai sunkus laikotarpis šeimai ir artimiesiems. Ligoninės medikai išgyvena dėl kiekvienos netekties ir reiškia nuoširdžią užuojautą artimiesiems“, – teigiama gydymo įstaigos komentare.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.