Siūlo peržiūrėti, kas kiek moka PSD įmokos
Socialdemokratė Orinta Leiputė sutinka, kad lėšų sveikatos sistemai trūksta, tačiau, anot jos, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, užsimindamas apie PSD įmokos didinimą, pasirinko lengviausią kelią. Politikės teigimu, pirmiausia reikėtų sulyginti Lietuvos gyventojų mokamą PSD įmokos dydį.
„Mes esame registravę pataisas ir siūlę, kad už valstybės draudžiamus piliečius turėtų būti mokama tiek pat, kiek ir sumoka dirbantys. Nes dabar yra mažesnė įmoka, ne tokia pati. Tai manau, kad čia pirmiausia reikėtų sulyginti ir peržiūrėti valstybės draudžiamų piliečių įmokos dydį“, – Eltai teigė socialdemokratė, pridurdama, kad būtent dėl nevienodų įmokų Privalomojo sveikatos draudimo fonde (PSDF) trūksta lėšų.
„Tai būtų sprendimas, bent jau iš dalies, dėl trūkstamų lėšų“, – pažymėjo O. Leiputė.
Valdančiųjų atstovas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) pirmininkas Antanas Matulas taip pat pabrėžė, kad PSD įmokos dydis šiuo metu yra per mažas. Visgi, atkreipė dėmesį jis, su šia įmoka susijusius pokyčius turi inicijuoti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
„Be abejonės, kad ta įmoka yra pakankamai maža. Nėra jokia paslaptis, kad pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) mes esame vieni iš paskutinių Europos Sąjungoje pagal skiriamas lėšas sveikatos apsaugai“, – Eltai sakė A. Matulas.
„Ministras nieko naujo nepasakė, bet būtent šiuos dalykus formuoja ir sprendžia ministras, ministerija. Tai ta iniciatyva turėtų išplaukti iš ministerijos“, – akcentavo jis.
Politikas taip pat užsiminė apie nevienodo dydžio PSD įmoką. Pasak konservatoriaus, Lietuvoje yra 23 gyventojų grupės, kurios moka PSD įmoką ne pagal gaunamas pajamas, nes turi papildomų lengvatų.
„Yra labai daug, apie 23 gyventojų grupės, kurios moka įmoką ne pagal pajamas, nors visi turi mokėti arba už juos turi būti mokami mokesčiai. Mokesčių dydis gali skirtis, bet turi priklausyti nuo pajamų. Jeigu mažiau uždirbi – mažiau moki, daugiau uždirbi – daugiau moki“, – kalbėjo A. Matulas.
„Sveikatos sistemoje yra tam tikras „gyvulių ūkis“ mokant PSD įmokas, ir ne kartą atkreipiau dėmesį, kad dalis žmonių, kurie turi geras pajamas, deja, turi tam tikras lengvatas ir moka labai nedaug“, – pabrėžė jis.
Ragina pirmiau sutvarkyti didesnes sveikatos sistemos problemas
Kitas valdančiosios koalicijos narys, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas mano, kad PSD įmokos keitimas šiuo metu nėra esminis. Pasak jo, Seimo nariai ir Vyriausybės atstovai pirmiausia turėtų įvykdyti Valstybinės ir Teritorinių ligonių kasų pertvarką.
„Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų reforma, kuri yra įrašyta į Vyriausybės programą, Seimą pasiekė tik šių metų lapkritį ir bus pradėta svarstyti. Kiek aš esu pats analizavęs ir šnekėjęs su įvairiais ekspertais, ligonių kasų efektyvumo klausimas yra aktualus – ten mes galime tvarkytis geriau ir būtent tik tai padarius, man atrodo, būtų galima šnekėti apie bet kokius PSDF biudžeto patobulinimus“, – Eltai sakė „laisvietis“.
„Esu girdėjęs ir komedinių pavyzdžių apie tai, kaip vienas paslaugas pradėjus finansuoti, kitų paslaugų kaina tiesiog mašinaliai sumažinama, nors tam nėra jokio pagrindo. Tai aš sakyčiau, kad labai rimtai reikėtų visų pirma šitą reformą, šitą įstatymų paketą išnarstyti, ir tik tada prie bendrų įžvalgų prieiti“, – paaiškino V. Mitalas.
Seimo opozicijai priklausantis Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis taip pat nemano, kad šiuo metu daugiau dėmesio reikėtų skirti PSD įmokos didinimui. Anot jo, šiuo mokesčiu surenkama pakankamai pinigų, kuriuos, pabrėžė S. Skvernelis, reikia išnaudoti efektyviau.
„Privalomojo sveikatos draudimo įmokos pakankamai gerai renkamos ir surenkama daug – netgi šešis šimtus milijonus rezervo, jeigu neklystu, sukaupė. Tai čia nėra ką didinti, tiesiog reikia efektyviai, atitinkamai išnaudoti surenkamas lėšas“, – Eltai kalbėjo demokratų lyderis.
„Jeigu jų neišleidžiame, tai lengviausia pasakyti – didinkime mokestį. Bet ar už tą padidintą mokestį paslaugų kokybė pagerės, tai labai abejoju“, – pažymėjo S. Skvernelis.
Pasak jo, šiuo metu politikų pastangų reikalauja kitos sveikatos sistemos problemos, pavyzdžiui, nuo žmonių tolstančios paslaugos, valdančiųjų vykdoma sveikatos priežiūros įstaigų reforma bei per maži medikų atlyginimai.
„Iš esmės daugybė dalykų yra taisytini. Ir ligoninių tinklas, kurį taip chaotiškai bando nereformuoti, tiesiog nupirkti tą reformą – duoda pinigų, jei kažkas dalyvauja reformoje, jeigu nedalyvauja, tada neduoda“, – teigė S. Skvernelis.
„Pagrindas, aišku, yra medikai. Jeigu sugebėjo biurokratams, aukščiausiems Lietuvos ir valstybės įmonių vadovams kelti daugiau negu du kartus algas, tai iš esmės reikia priimti ryžtingą sprendimą ir du kartus atlyginimą padidinti slaugytojams ir gydytojams. Tada ir būtų visiškai kitokia kokybė“, – akcentavo demokratas.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę interviu naujienų portalui lrt.lt sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys tvirtino manąs, jog didžiausia sveikatos sektoriaus problema – pernelyg maža Privalomo sveikatos draudimo (PSD) įmoka.
Visgi, ministras tiesiogiai neįvardijo, ar ketina siūlyti didinti PSD įmokas. A. Dulkys akcentavo, jog prieš tai reikėtų užtikrinti pačios sistemos efektyvumą.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen iš dalies sutiko su ministro pozicija dėl PSD įmokos didinimo, tačiau pastebėjo, kad vien tik tokiu būdu nebūtinai bus pagerinta medicininių paslaugų kokybė.
Kiek kitaip A. Dulkio pasisakymus įvertino prezidentas Gitanas Nausėda. Anot šalies vadovo, ministras, kalbėdamas apie poreikį didinti PSD įmoką, renkasi lengviausią kelią paaiškinti sveikatos sistemos problemas. Pats G. Nausėda pasisakė prieš PSD įmokos didinimą.
Kitąmet Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) pajamos sieks 3,5 mlrd. eurų – beveik 13,5 proc. daugiau nei pernai.
Numatoma, kad 2,4 mlrd. eurų bus skirta sveikatos priežiūros paslaugoms, 634 mln. eurų – vaistams, medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos priemonių nuomai, 204 mln. eurų – sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms apmokėti.
Taip pat 37 mln. eurų skirta PSD sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms apmokėti, 3 mln. eurų – valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudoms kompensuoti ir 167 mln. eurų – valstybės deleguotoms funkcijoms finansuoti valstybės biudžeto asignavimais.
